Kiekvienas save gerbiantis restoranas turi vynų kortą, kurioje būna nurodytas vyno pavadinimas, vynuogė, pagaminimo metai, regionas. Kasmet renkami geriausi vynai Lietuvoje, organizuojami vyno ir maisto derinimo čempionatai. Trumpai tariant, per dešimt metų šalyje atsirado vyno kultūra. O kaip su kava – gėrimu, kurį dauguma geria kasdien?
Geriausia turbūt būtų pradėti ypatingai banaliu, bet esmę nusakančiu teiginiu, jog restoranui, kavinei ir, iš tiesų, bet kuriai maitinimo įstaigai svarbu turėti ją reprezentuojančias maisto nuotraukas. Fotografiniu požiūriu, maisto fotografija yra ganėtinai sudėtinga tema, reikalaujanti ne tik fotografijos žinių. Fotografas turi pakankamai gerai nusimanyti ir apie pačio maisto gaminimo specifiką, jo pateikimo būdus. Maisto estetika, išdėstymas lėkštėje, porcijos dydis čia atlieka ypatingai svarbų vaidmenį.
2012 metais žurnale „Restoranų verslas“ startavo rubrika „Lietuvos geriausieji“. Tais pačiais metais atsidarė restoranas „Stebuklai“. Galbūt dėl savo ambicingo pavadinimo, galbūt dėl įneštų naujų gastronominių vėjų į Lietuvą, o gal ir dėl charizmatiško šefo, restoranas pradėtas linksniuoti visų, kas netingi. Ir mes savo redakcinėje kolegijoje tuomet svarstėme, gal reikėtų pakalbinti „Stebuklus“ „Geriausiųjų“ rubrikoje? Neee... Jie dar jauni, dar neaišku, kokie stebuklai bus po metų... Šiandien „Geriausiųjų“ rubrikai ir „Stebuklams“ švenčiant 3 metų gyvavimą, nesuskaičiuojamą kartą apsilankius šiame restorane, drąsiai ir užtikrintai sakome: Martynas Praškevičius – vienas geriausių šefų Lietuvoje.
Atrodytų, kavinių ir restoranų pasaulyje tiek daug, kad jau neįmanoma pasiūlyti kažko originalesnio. Vieno patiekalo restoranas – sakysite, neįmanoma? Tokių pasaulyje yra ne tiek jau daug, tačiau gyvuoja ne vieną dešimtmetį, jie perduodami iš kartos į kartą, o dėl jų vienintelio patiekalo nutįsta eilės. Niekuo iš kitų neišsiskirianti Paryžiaus kavinė „La Petite Syrah Café“ tapo išskirtine, kai nusprendė paauklėti nemandagius klientus, priversdama brangiau mokėti už kavą. Amsterdame vienišiai jaučiasi pilnaverčiais tik jiems dedikuotoje kavinėje...
Kava – tai galybė skirtingų skonių, poskonių, aromatų, todėl uždavus sau klausimą: „Kokie produktai dera su kava?“, atsakymas būtų – praktiškai visi. Na gerai, gal koks šviežias česnakas ir nebūtų pats tinkamiausias ingredientas. Apie kavos kokteilius neformaliai – kavos ekspertas Domas Balandis.
Pasiūlą formuoja paklausa, o mados vyrauja net ir maisto versle. Šiandien madinga maitintis sveikai, žinoti iš kur atkeliauja maistas, kaip jis užaugintas. Vis reiklesniais tampantiems restorano lankytojams, restoranai visame pasaulyje, kaip tik moka prisitaiko prie augančių reikalavimų. Jūsų dėmesiui paskutinė, iš trijų, straipsnio dalių apie atsakingų restoranų koncepcijas.
Dažnai organiško maisto porcijos yra mažesnės, tačiau jų maistinė vertė – žymiai didesnė, o skonis neprilygstamas. Kuo mažesnį atstumą maisto produktai yra keliavę, tuo mažiau jie bus apdoroti ir, tikėtina, žymiai ryškesnio ir geresnio skonio. Šiuo principu stengiasi vadovautis vis daugiau kavinių, pub'ų, restoranų ar net greito maisto restoranų visame pasaulyje. Ar tai pigiau? Trumpalaikėje perspektyvoje ne! Ar tai pagarba klientui? TAIP! Ar tai geriau aplinkai? ŽINOMA! Ar tai geriau restorano įvaizdžiui? Ar atsakingas restoranas užsiaugina lojalius klientus ir ilgalaikėje perspektyvoje laimi finansiškai? Atsakykite patys perskaitę straipsnį...
Pasiūlą formuoja paklausa, o mados vyrauja net ir maisto versle. Šiandien madinga maitintis sveikai ir vis svarbiau tampa ne tik tai, ar maistas restorane skanus, ar vizualiai patrauklus, bet ir ar patiekalas sveikas, pagamintas iš natūralių, be cheminių priedų, vietinių, sezoninių, kuo mažiau kilometrų nukeliavusių maisto produktų. Ar atsakingas restoranas užsiaugina lojalius klientus ir ilgalaikėje perspektyvoje laimi finansiškai? Atsakykite patys perskaitę straipsnį...
Kavos ekspertas Domas Balandis: Neretai girdžiu klausimą: kaip HoReCa pasirenką kavą? Mane šis klausimas visada verčia šiek tiek suglumti, nes pirmas ant liežuvio galo besisukantis atsakymas – pagal kainą! Mintims lekiant toliau suprantu, jog tai ne visada ir ne visur yra tiesa. Taigi, norint į šį klausimą atsakyti išsamiau ir objektyviau, paanalizuokime plačiau. Ir galbūt atsakysime, „kaip HoReCa turėtų rinktis kavą“.
Svetingumo verslo specialybės Lietuvoje vis labiau populiarėja, ir įvairių mokymosi įstaigų, rengiančių šiuos specialistus, yra ne taip ir mažai: jų galima rasti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, be ir visoje Lietuvoje. Norintys mokytis virėjo, konditerio, restorano ar viešbučio administravimo amato, gana dažnai susimąsto, kokia įstaiga galėtų geriausiai pateisinti lūkesčius. Jau turintys specialybę svarsto apie galimybes tobulinti turimas žinias bei įgytus įgūdžius, todėl svarbu pasidomėti įvairiomis galimybėmis, kurios leistų tobulėti savo srityje.
Sparčiai populiarėjant sveikai mitybai, paremtai maistingais vietiniais maisto produktais, svarbu pasirinkti kokybiškiausią produktą esantį rinkoje. Atsakingo verslo idėjas praktikuojantys restoranai turi puikią galimybę rinktis lietuvišką produktą, kuris dar yra ir ekologiškas. Vienas iš tokių produktų - ekologiškas jogurtas „Dobilas“ su citrina ir imbieru, kuriame nėra jokių maistinių priedų, genetiškai modifikuotų organizmų, krakmolo bei želatinos. Suradęs itin pikantišką prieskonių derinį šis jogurtas tvirtai stovi keliais laipteliais aukščiau visų kitų, ne vien dėl savo sudėties, bet ir kūrybiškų pritaikymo galimybių.
Gatvės maistas – neabejotinai viena dinamiškiausių ir progresyviausių šių dienų maitinimo sferos tendencijų. Kelionėse po svečias šalis prisiragavę paprastų, bet egzotiškų patiekalų ir netradicinių derinių, restoranų lankytojai ieško kažko TOKIO ir namuose. Etninė virtuvė iš pasaulio gatvių atkeliauja į restoranų lėkštes.
Aš tikiuosi, jog pristatyti, kas yra Aldona Gečienė, Jums, mieli restoranų verslu besidomintieji, nereikia. O jeigu reikia, tai apibūdinčiau trumpai – „gastronomijos primadona“. Šefė, kuri kūrė ir kuria kulinarinius stebuklus bei prisidėjo prie restoranų „La Provence“, „Medininkai“, „Borsch“ sėkmės, o šiuo metu diriguoja restorano „IMPERIAL by California Gourmet“, įsikūrusio viešbutyje „Ramada“, virtuvei.
„Pasiūlykite, ko man atsigerti prie grill šonkauliukų, o mano damai – prie šokoladinio pyrago?“ Ką padavėjas restorane atsakytų į šį prašymą? Prieš kelerius metus būtų pakvietęs someljė arba, vadovaudamasis rekomendacijomis, pasiūlytų vieną ar kitą vyno rūšį. Tačiau laikai keičiasi, restoranų lankytojai – taip pat. Jie vis dažniau pageidauja kažko naujo ir įdomaus, kažko TOKIO, pavyzdžiui... šokoladinio pyrago su alumi.
„Keičiu trijų patiekalų vakarienę į kilimų valymą!“ - „Ilgokai užtruko, kol apsisprendžiau ir pradėjau vystyti idėją, ir dabar vietoj to, kad už maistą imčiau grynuosius pinigus, savo restorane praktikuoju barterinį atsiskaitymą“, – pasakoja James Verano, Black-Eyed Sally barbekiu restorano Konektikute (JAV) šeimininkas..............
Vieno stalo restoranas. „La Tete dans les Olives“ – alyvuogių aliejaus butikas, kuris be didelių sunkumų transformuojasi į vieno staliuko restoraną, kuriame tarp nuostabių alyvuogių aliejaus aromatų pietauti ar vakarieniauti gali 6 svečiai. Sicilietis butiko-restorano šeimininkas Cédric Casanova surengia teatrališką maisto gamybos ir pateikimo reginį, ruošdamas Viduržemio jūros virtuvės patiekalus ir neatskleisdamas vakarienės meniu iki pat jos pradžios.
Kiekvienais metais leidinyje "Restoranų verslas" ir Meniu.lt portale pristatomos įdomios užsienio restoranų koncepcijos. Kiekvienais sekančiais metais bent kelios iš pristatytų idėjų įgyvendinamos Lietuvoje. Kuri koncepcija įkvėps šį kartą?
Jau kuris laikas terminas „mada“ vis plačiau ir plačiau vartojamas restoranų verslo sferoje. Kažkas tampa madingu, kažkas išeina iš mados, kažkada madinga tampa klasika, o kažkada į madą ateina modernumas. Pasiaiškinkime, kokios mados vyrauja užsienio šalyse ir kas klasiško Lietuvos vyninių pasaulyje.
Dažniau alkoholiniai gėrimai vartojami laisvalaikio ar pasilinksminimų metu ir tai vertinti galima įvairiai, tačiau etilo alkoholio perdozavimas kenkia sveikatai, o pats pirmas to požymis yra apsinuodijimas, kurį mėgstama vadinti „pagiriomis“. Ypač sunkios „pagirios“ arba tiksliau – apsinuodijimas etilo alkoholiu pasireiškia suvartojus didesnį kiekį etilo alkoholio ir vienu metu vartojus iš skirtingų žaliavų pagamintą etilo alkoholį. Kaip apskaičiuoti alkoholio kiekį kokteilyje?
Trejus metus iš eilės geriausio restorano titulas, laikytas daniško restorano „Noma“ įkūrėjo Rene Redzepi rankose, šiemet perduotas ispanų broliams Roca. Pagal „The World's 50 best Restaurant awards“ rinkimus, geriausiu 2013-ųjų restoranu buvo pripažintas Ispanijoje įsikūręs „El Celler de Can Roca“ restoranas, kuriam ir atiteko geriausio restorano apdovanojimas. Kokios geriausiųjų paslaptys?
Kaip pasakė vienas žinomas maitinimo įstaigų apžvalgininkas, „lietuvis dėl 1-2 lt pigesnių dienos pietų važiuos į kitą miesto galą, bet po pietų būtinai pasiims kavos išsinešimui už 7-8 lt.“ Tokie jau mes, „seno kirpimo“ savininkai – svarbiausia pigiai, greitai ir skaniai. Neturėkite iliuzijų, kad yra kitaip.
Tomas Rimydis, tituluotas vienu geriausių dabartinių Lietuvos šefų – be kruopelės arogancijos, griežtas, bet teisingas, kryptingai siekiantis tikslo, altruistiškas, bet tik su tais, kurie to nori, atsidavęs šeimai ir mylintis Lietuvą. O ypač Lietuvos žemėje užaugintas bei subrandintas natūralias gėrybes. Jūsų dėmesiui – nuoširdus ir motyvuojantis, kupinas teisingų patarimų ir suteikiantis peno susimąstymui Tomo Rimydžio padėkos žodis gyvenimo mokytojams ir patariamasis balsas būsimiems šefams.
Lietuviškus naminius, natūraliai fermentuotus, dažniausiai vaisių ir uogų vynus pamažu atranda ir žaibiškai pamėgsta tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Apie lietuviškos vyndarystės specifiką ir subtilybes kalbamės su Raimundu Nagele, Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentu, Algirdu Lungiu, vyndariu ir vynuogių auginimo žinovu ir Tatjana Ramoškiene, vyndario Česlovo Ramoškos žmona, įmonės „Česlovo vynas“ direktore.
Aptarnavimas – tai paslauga, o mūsų padavėjai retai gamina gėrimus ar juo labiau valgius. Tai darbuotojai-tarpininkai tarp lankytojo ir virtuvės, lankytojo ir baro bei galiausiai – tarp lankytojo ir įmonės savininko. Tuo pačiu tai viešojo maitinimo įmonių darbuotojų segmentas, kuris susiduria su didžiuliais iššūkiais, stresu ir nepastovumu. Dėl to iškylančios problemos – aktualios, todėl norime aptarti keletą svarbiausių, pateikti galimus jų sprendimo kelius.