Jei Vokietijos vyno žinovų paklaustumėte apie šios šalies išskirtinius rislingo vynus, ko gero, sulauktumėte vienodo atsakymo: tai vieno seniausių šalyje vyno ūkio „Reichsgraf von Kesselstatt“ produkcija.
Nors makaronais garsėja Italija bei sklando teorijos apie tai, jog jie kilo iš Artimųjų Rytų, mokslininkai pareiškė, kad jiems pavyko aptikti prieš 4 tūkst. metų pagamintų makaronų Kinijoje.
Tarp britų atgimsta etiketo poreikis ir antrąjį kvėpavimą įgauna gero tono mokyklos ir mokytojai, praneša įtakingas Didžiosios Britanijos savaitraštis „Economist“.
Geras viskis – gėrimas ne iš pigiųjų.
Dietinės kolos ir lieso jogurto laikais trūko tik skanaus lengvo vyno. Prancūzijos firma „Michael Paetzold“ sukūrė būdą iš fermentuoto vyno pašalinti beveik pusę alkoholio.
Kas yra Rioja ir kaip tarti (Riocha) šį pavadinimą, Lietuvos vyno mėgėjai žino.
Vyno žinovui sąvoka „grand cru“ reiškia, jog jis susidūrė su prancūzišku aukščiausios kategorijos vynu. 1855 m. priimta kokybę nusakanti Bordo (Bordeux) vynų klasifikacija galioja iki šiol ir, tikina specialistai, Bordo regiono vynams užtikrina komercinę sėkmę.
Ilgus amžius žydai klajojo po pasaulį, taip perimdami vienas tradicijas iš vienos šalies, kitas – iš kitos, o savo papročius perduodavo iš kartos į kartą.
Nuo seno lietuviai ruošė įvairias sriubas, kuriomis gali drąsiai puikuotis prieš kitas šalis. Gaminamos mėsiškos, pieniškos, saldžiosios sriubos, todėl jos valgomos ne tik prieš pagrindinį patiekalą, bet kaip ir desertas.
Jei kada išsiruošite keliauti į Kanadą ar Jungtines Amerikos Valstijas, nepamirškite paragauti nuostabios gamtos dovanos – iš Šiaurės Amerikoje augančių klevų sulos verdamo sirupo.
Kinų virtuvė negali būti vieninga, nes kiekvienos provincijos, o neretai net kiekvieno miesto valgymo įpročiai skiriasi. Net pagal tradicinį receptą gretimuose kaimuose pagaminti patiekalai gali būti skirtingo skonio.
Sudarant kinišką valgiaraštį būtina laikytis pagrindinio in ir jang principo. Kad atitinkamai nuteiktume skrandį, harmonijos ir pusiausvyros principas pietus reikalauja pradėti nuo jang.
Lenkų virtuvė panaši į rusų, lietuvių ir šiek tiek į prancūzų virtuves. Šios šalies patiekalai yra rūgštūs ir aštrūs.
Italijoje vyną tradiciškai paragauti ir pamatyti galima visur ir visuomet. Vynas geriamas pietų, vakarienės metu, mėgiamas baruose, svečiuose ar per įvairias šventes.
Išskyrus „Sherry“, raudonasis Rioje regiono vynas be jokių abejonių yra žinomiausias. Rioje Alavesoje – subtilaus, harmoningo vyno rūšys.
Retai kur pasaulyje rasime taip rafinuotai ir kartu paprastai paruoštą valgį kaip Japonijoje.
Vokiečių virtuvės patiekalai nedaug kuo skiriasi nuo kitų europiečių maisto. Jie mėgsta ikrus, paršiuką su krienais, dešras, dešreles, ruošia daug patiekalų iš kiaulienos, jautienos, veršienos, paukštienos.
Rumunų virtuvė panaši į bulgarų. Rumunai naudoja daug daržovių ir vaisių, prieskonių, aštrių padažų.
Daugelį metų europietiškuose dvaruose priėmimo metu patiekiamas maistas buvo ruošiamas pagal prancūzų virtuvės receptus.
Jau šios šalies protėviai puikiai išmanė vyno gamybą, akylai stebėjo gamtą ir žinojo, kur geriausia auginti vynuoges.
Vokiečiai daugiausia valgo pirmąją Šv.Kalėdų dieną, o Kūčių vakarą tradiciškai valgomi paprasti patiekalai - rūkyta plona dešra su bulvių salotomis, makaronų salotos ir t.t.
Nors Škotijoje gaminami geriausi pasaulio viskiai, šios šalies negalima vadinti viskio gamybos lopšiu...
Virtuvės ypatybės. Portugališki patiekalai nėra labai aštrūs.
Sušis dar vadinamas japoniška duonele. Šis patiekalas valgomas lazdelėmis arba rankomis.