Daug Vokietijos vynuogynų yra prie pačios šiauriausios „vyno klimato juostos“ ribos – ten, kur šalčiui neatsparios vynuogės gali augti tik apsaugotose saulėtose plantacijose.
Vynuogynai Vokietijoje auginami jau nuo Karolio Didžiojo laikų. Vynuogės pradėtos vežti Šiaurės romėnams užkariavus Galiją. Vynuogynai pradėti sodinti prie Mozelio, Reino upių, mat svarbiausia buvo vynuogių išvežimas.
Viduramžiais vynuogynai išplito net iki Baltijos jūros ir apėmė tris kartus didesnius plotus nei šiandien yra Vokietijoje. Po karo negandų vėl puoselėti vynininkystę padėjo dvasininkai ir kilmingieji.
Dauguma vokiško vyno yra „grynaveislis“, t.y. gaminamas tik iš vienos rūšies vynuogių. Pagrindinis vyno skirstymo į atitinkamas kokybės grupes kriterijus yra vynuogių cukringumas jų derliaus rinkimo metu. Žemiausią pakopą užima stalo ir vietinis vynas, po to eina įvertintas aukštos kokybės vynas. Senovėje, šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje madingiausias buvo saldus vynas, o šiandien atvirkščiai – karaliauja sausasis vynas.
Visame pasaulyje žinomas prie Mozelio upės slėnio augančių vynuogių vynas. Ahro slėnyje vynuogių plotai žymiai sumažėjo, todėl vyno daryba apstojo. Vyno kultūra į Reino kraštą atkeliavo iš senovės Romos, vėlyvuoju jos imperijos laikotarpiu. Mittelrein – labiausiai į šiaurę nutolęs vyno kraštas, žymus savo pilimis ir vynu. Reingau krašte vynuogynai dar tebepriklauso seniesiems dvarininkams. Šio regiono vyndariai daugiausiai lieka ištikimi Riesling rūšies vynuogėms, iš kurių išgaunamas nepaprasto skonio vynas. Labiausiai į pietus nutolęs Vokietijos vynininkystės kraštas – Badenas, kurio ilgis daugia nei 400 kilometrų.
Prie Maino gyvenančių frankų vyno pasaulis visiškai kitoks. Čia ilgą laiką dominavo Silvaner vynas, tačiau jį vėliau išstūmė, sukryžminus Silvaner ir Riesling rūšių vynuoges, gautas Muller-Thurgau. Frankofonija visada buvo sausojo vyno gerbėja. Šio regiono vynas visuomet išsiskyrė tuo, jog jis pateikiami įvairių formų buteliuose.
Meniu.lt informacija
Pagal užsienio spaudą
