Sake yra viena iš alkoholio rūšių, gaminamų iš ryžių. Šį gėrimą galima apibūdinti kaip iš ryžių pagamintą vyną.
Vieni žinomiausių turkų virtuvės desertų yra baklava (riebus, saldus pyragaitis) ir kadayif (trupintos tešlos pyragaitis).
Turkai jau daugelį amžių mėgaujasi geru vynu, nes kai kuriuose Turkijos regionuose itin palankios sąlygos vynuogynams auginti.
Turkai ypač mėgsta baltą sausą vyną. Baltas vynas gaminamas iš Chardonnay, Riesling, Semillion, Beylerce, Yapincak, Muscat ir Semillion, Narince, Emir, Hasandede vynuogių rūšių.
Sahlep – unikalaus aromato, riebus, karštas gėrimas, ruošiamas iš pieno ir specialių miltelių, vadinamų sahlep.
Vienas iš mėgstamiausių turkų nealkoholinių gėrimų – boza. Tai raugintas, tirštas, gelsvos spalvos, švelniai rūgštaus skonio gėrimas, gaminamas iš kviečių grūdų, cinamono ir cukraus.
Populiariausi nealkoholiniai gėrimai Turkijoje yra ayran, sahlep, boza, geriami daugiausia tam tikru metų laiku.
Shochu populiarumą lemia ne tik nedidelė kaina ir tai, kad jo galima įsigyti praktiškai visur. Japonai įsitikinę, kad šis gėrimas padeda virškinimui.
Skaniausia turkiška kava būna tuomet, kai ji paruošiama iš prieš pat virimą šviežiai skrudintų ir smulkiai sumaltų kavos pupelių.
Shochu yra Japonijoje populiarus distiliuotas alkoholinis gėrimas. Dažniausiai jo alkoholio tūrio koncentracija siekia 25 %.
Turkija visame pasaulyje garsėja savo kava. Tai aromatingas ir stiprus gėrimas, gaminamas iš smulkiai maltų skrudintų kavos pupelių.
Mėgstamiausias turkų gėrimas – juodoji arbata (cay), ruošiama dviejų dalių arbatinuke.
„Kebap“ – dar viena turkiško maisto kategorija, kuri, kaip ir borek, priklauso tradiciniams turkų patiekalams, žinomiems nuo labai senų laikų.
Žodis sarma kilęs iš turkiško veiksmažodžio sarmak, kuris reiškia „įvynioti“. Taip pat šis vardažodis kildinamas iš turkiško žodžio, reiškiančio „lapas“ (yaprak).
Jei kada apsilankysite Turkijoje, būtinai paragaukite vieno iš pagrindinių turkų virtuvės patiekalų – plovo.
Dolma yra daiktavardis, kilęs iš turkiško veiksmažodžio dolmak („įdarytas“) ir paprastai reiškia „įdarytas patiekalas“.
Turkiją supa net keturios jūros – Juodoji, Marmuro, Egėjo, Viduržemio, o pakrančių gyventojai yra tikri jūrų gėrybių gaminimo žinovai.
Kadangi daržovės, auginamos Turkijoje, yra labai skanios, net ir paprasčiausias patiekalas iš jų, valgomas su didoku gabalu šviežutėlės duonos, savaime yra labai gardus.
Turkijoje vienas iš pagrindinių patiekalų, valgomų net per pusryčius, yra sriuba (corba). Sriubos pavadinimas dažniausiai priklauso nuo sudedamųjų dalių.
Kaip ir ispaniškosios tapos, meze yra bendra grupė patiekalų, patiekiamų mažomis porcijomis prieš pagrindinį valgį.
Kaip ir gilioje senovėje, taip ir dabar pagrindiniai turkų maisto produktai yra mėsa, pieno produktai, daržovės ir grūdinės kultūros.
Niekas nepaneigtų, kad Airija garsėja „Guinness“ alumi, o airių užeigose gausu Airijos simbolių – laimę nešančių trilapių dobilų, arfų, pasakų personažų...
Suvokti turkų virtuvės struktūrą padeda patiekalų grupių ir ingredientų, iš kurių jie yra gaminami, apžvalga.
Tie, kuriuos keliauti skatina noras susipažinti su pasaulio kulinarija, turėtų aplankyti Turkiją.