Kaip tinkamai paruošti turkišką kavą?

Jei sumanėte svečius pavaišinti turkiška kava, jums reikės:

· nedidelio indelio virimui, vadinamo ibrik, cezve, jezve, briki, toorka arba džezva – tai žalvarinis arba varinis indelis su ilga medine rankenėle;

· šaukštelio, kuris naudojamas maišymui bei kavos ir cukraus kiekio matavimui. Daugelyje šalių šaukšteliai yra daug didesni nei ten, kur paplitusi turkiška kava. Šaukštelio dalis, kuri įmerkiama į puodelį, būna 1 cm, o plotis – 0,5 cm;

· kaitinimo aparato – dujinės arba elektrinės viryklės;

· mažų puodelių kavai (fincan arba fildžan), panašių į tokius, kuriuose patiekiama itališka ekspreso kava arba japoniškas gėrimas sakė. Šiuolaikiniai puodeliai turi ąseles,o tradiciniai – neturi. Seniau kava buvo geriama laikant puodelius pirštų galiukais arba įstatant juos į metalinius stovelius su rankenėlėmis (zarf).

· smulkiai maltos kavos, šalto vandens, cukraus, kardamono.

Skaniausia turkiška kava būna tuomet, kai ji paruošiama iš prieš pat virimą šviežiai skrudintų ir smulkiai sumaltų kavos pupelių. Kavos pupelės malamos vadinamose grūstuvėse (kahve degirmeni) arba naudojant malimo mašinėles. Turkiška kava turi būti biri, pupelės sumalamos dar smulkiau nei ekspreso kavai.

Į virimo indelį pilamas šaltas vanduo. Vandens kiekis matuojamas puodeliais (kiekvienam ruošiamam puodeliui po vieną bei papildomai pusę puodelio virimo indeliui).

Tuomet į indelį su vandeniu dedama kava – vienas ar du šaukšteliai vienam kavos puodeliui. Pilamas cukrus. Būdingi 4 saldumo laipsniai: sade (be cukraus), az şekerli (0,5 šaukštelio), orta şekerli (1 šaukštelis), çok şekerli (daug cukraus – 1,5 arba 2 šaukšteliai).

Kava ir pasirinktas kiekis cukraus maišomi tol, kol cukrus ištirpsta. Po to šaukštelis išimamas ir puodas uždedamas ant viryklės. Maišyti nebegalima, nes kitaip nesusiformuos puta. Kai puta pasiekia indelio viršų, indelis nuimamas nuo ugnies. Kava lengvai pamaišoma, kad nuslūgtų puta. Indelis vėl uždedamas ant viryklės. Veiksmas pakartojamas 3 kartus.

Tinkamai paruošta turkiška kava turi tirštą putą (köpük). Puta susiformuoja tik tuomet, kai naudojamas šaltas vanduo ir maža liepsna. Priešingu atveju (karštas vanduo ir didelė liepsna), nepakanka laiko susiformuoti putai. Galima po užvirimo papildomai palaukti 20 sekundžių, tačiau putos nebebus. Norint to išvengti, putą į puodelius galima supilti po pirmo užvirimo, o likusį turinį virinti dar keletą kartų.

Kava išpilstoma į mažyčius puodelius. Paliekama 30 sekundžių, kad nusėstų nuosėdos. Į paruoštą kavą negalima pilti pieno, dėti cukraus, jos maišyti.

Turkiška kava geriama lėtai ir paprastai patiekiama su šalto vandens stikline (atgaivinti burną, kad gurkšnojant pajustumėte kavos skonį), kartais – su mėtų likeriu. Kavos puodelyje paliekamos nuosėdos. Tuomet į lėkštutę išpilami kavos tirščiai ir atvėsinami. Naudojami ateities nusakymui (kahve falı).

Jei turkišką kavą norėtumėte paruošti pagal visas tradicijas, jums tektų naudoti 10 cm gylio indą su smėliu. Indas uždedamas ant viryklės, o kai smėlis įkaista, ant jo pastatomas kavos puodelis. Rumunai šitaip paruoštą kavą vadina la nisip („ant smėlio“).

Turkai mėgsta kavą paskaninti kardamonu.

Skanaus!