Žydų taisyklingą maitinimąsi reglamentuoja kašrutas, t.y. maisto produktų pasirinkimo bei valgių gaminimo sąvadas, taip pat valgymo ritualas.
Vėžiavimo sezono atidarymas, sūdytų strimelių šventė.
Skamba visai neblogai, ar ne? Pavadinimo geriau neversti, nes taip paslaptingiau.
Vienas žmogus, vardu Boulanger, 1765 metais ėmė pardavinėti sultinį, virtą iš maltos mėsos ir kruopų.
Marselis mažiausiai prancūziškas iš Prancūzijos miestų. Nors yra Provanse, anot marseliečio Žano Klodo Izo, tai ne Provansas ir niekada juo nebuvo.
Jei kada tektų lankytis Prancūzijoje, būtinai skirkite laiko rytiniam prancūziškos kavos puodeliui su bandele.
Karaimės moterys seniai garsėja kaip geros šeimininkės ir neabejotina, kad jų darbštumo dėka iki šių dienų išliko karaimiška virtuvė, kurios pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai. Karaimai Lietuvoje turi įvairių tautinių patiekalų.
Vyno vertinimas prasideda nuo sąvokos „geras“ suvokimo. „Geras vynas“ ispanui nebūtinai bus geras lietuviui.
Šioje šalyje karaliauja užkandžiai, kurie noriai valgomi rankomis - yai įvairių rūšių žuvytes, krevetės, tapas, daug įvairių rūšių patiekalų, patiekiamų mažomis porcijomis kaip sumuštiniai arba kaip atskiri produktai.
Ispaniškus pietus sunku įsivaizduoti ir be alyvuogių. Keliaujant per Pietų regioną Andalūziją galima išvysti bekraštes alyvuogių plantacijas, kurios lyg tvarkingai išrikiuotos kariaunos driekiasi kalnų papėdėse.
Ispanijoje vynuogynai nepaliaujamai plinta į vakarus.
Užtenka perkirsti Lenkijos sieną bei pasukti į Europos pietus ir restoranėlių meniu vis dažniau greta italų pastos rasime ispanų paelją (isp. „paella“).
Pasakojama, jog pietinės Ispanijos regiono patiekalams įtakos turėjo arabų užkariavimas.
Ispanų virtuvė yra tipiška Viduržemio jūros šalių virtuvė, kuriai būdinga daugybė žalumynų , pomidorų, baklažanų, pipirų ir alyvuogių.
Iš Pietų Amerikos šalių daugiausia vyno gaminama Argentinoje ir Čilėje. Argentina gamina keturis kartus daugiau vyno nei Čilė ir tiek pat, kiek JAV.
Mažas Urugvajus gamina kur kas mažiau vyno, mažiau ir už Braziliją, kur labai drėgnas klimatas trukdo padaryti gerą vyną.
Natūralu, kad iš didelės šalies Argentinos tikimės daugiau vyno. Ji pateisina šią viltį. Argentinoje vynuogynai užima 200 hektarų.
Taip, dabar ji neginčytinai yra tokia.
Nors Pietų Amerikos gyventojai labai mėgsta savo valgius, šio žemyno vynas neabejotinai garsesnis plačiajame pasaulyje negu maistas.
Apie vyną ir jo gamintojus smagiausia šnekėti, kai imamas derlius, kai iš rūsio ragauti iškeliamas iš jo pagamintas gėrimas, taip pat prieš Kalėdas, kai dažnas atsikemša prašmatnesnio vyno butelį.
Nebūtina veržtis į Bavarijos sostinę Miuncheną per garsiausią alaus šventę „Oktoberfest“, kad keldamas bokalą drauge su penkiais milijonais atvykėlių patirtumei, jog čia - Vokietijos alaus sostinė. Kad šis miestas - alaus meka, galima įsitikinti visus metus.
Maisto gaminimas ir valgymas prancūzams svarbu kaip meilė, kaip gebėjimas maloniai bendrauti, o prancūziškiems valgiams išragauti turbūt neužtektų viso žmogaus gyvenimo.
„Bodegas Berberan“ vynininkystės kompanijos istorija siekia 1877 metus. „Berberana“ vardas yra vienas seniausių ir garbingiausių Ispanijos Riojos regione.
Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną.