Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų, nes aukštesnės klasės restoranuose tiekiami taip vadinamos europietiškos virtuvės patiekalai.
Visose Lietuvos maitinimo įmonėse gaminami taip vadinami „Kijevo kotletai“ iš vištienos. Deja, jie mažai ką bendro turi su tikruoju Kijevo kotletu.
Sovietinė santvarka daugelio lietuvių sąmonėje įdiegė iškreiptą gastronominę estetiką.
Prieš 140 metų Japonija pasauliui padovanojo marmurinę jautienos mėsą, kuri šiandien yra labiausiai vertinama, aukštinama ir reklamuojama. Buliukai (ne telyčios) yra auginami ypatingomis sąlygomis ir maitinami pagal specialiai sudarytą šėrimo dietą.
Palangoje jau yra, kur mėgautis gurmaniškais patiekalais ir vegetarams, ir damoms, kurioms ypač svarbu liekna talija, ir net vaikeliams, kuriems būtina sveika mityba.
Iki mūsų dienų išlikusiose kinų sieninėse freskose, taip pat rašytiniuose šaltiniuose, poezijoje randama, kad kinų virėjai ledus gamino daugiau nei prieš 3000 metų.
Šiandien restoranų verslo vadybininkai mažai galvoja, kaip būtų galima didinti alaus apyvartą, kadangi alus turi nemažą paklausą.
Kaukaziečiai „šašlykų“ niekada nekepė ir nekepa
Iš spaudos žinome koks vyko karas Lenkijoje dėl 31 degtinės gamyklų privatizavimo.
Prieš pradedant skaityti šį rašinį apie senovės Lietuvos svaigiuosius gėrimus, įsipilkite į įkaitintą storasienę mažulytę taurelę šlakelį pašildyto iki 50 laipsnių tikro naminio krupniko...
Lietuviai vieninteliai pasaulyje visi moka varyti degtinę
Šis nuostabus receptas pasaulį išvydo 1898 metais, lapkričio 29 dieną, kai Prancūzijos senatorius Kuto (Couteaux) laikraštyje „Le Temps“ buvo paskelbta išsami ataskaita apie tai, kaip jis ieškojo idelaus kiškienos patiekalo gamybos recepto.
Sensacingi mokslo duomenys apie teigiamą lašinių poveikį žmogaus
Svaigiųjų gėrimų pateikimo temperatūra ir kiekiai (lentelė).
Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad stipresniais ir žvalesniais būti. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai, - gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, o geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla.
Atsakymas būtų keistokas – žiūrint kokią. Jei čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatą - tai mėgsta ir moka
Pasižvalgius Lietuvos parduotuvėse atrodo, kad lyg ir daug yra pieno produktų, bet, iš tiesų, tai tik vizualinė apgaulė. Lietuvos pienininkai šiandien negali prilygti nei Europos, net ir Rusijos pienininkams, kurie nors ir neturi tokios senos patirties, kaip lietuviai, bet pieno produktų asortimentas Maskvoje ar Peterburge yra kelis kartus didesnis, nei Lietuvoje.
Bibliojoje rašoma, kad Saliamono rūmų virtuvei vienai dienai būdavo patiekiama 30 saikų miltų, 3 dvidešimtys saikų stambiai maltų manų, 10 riebių jaučių, 20 jaučių iš ganyklų, 100 avių, taip pat elnių, stirninų, dėmėtųjų elnių dar aibės riebių laukinių paukščių. Jei pradėtume Biblija ir išminčiumi Saliamonu, tai žvėriena mūsų dienomis turėtų užimti svarbią vietą mūsų maisto racione.
Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose, t.y. daug anksčiau, nei daugelyje Europos šalių ir šimtmečiu anksčiau, nei Rusijoje.
Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įrengimo pasižiūrėti restoranų verslo žmonės atvažiuodavo net iš viso pasaulio.
Lietuvoje nuo seniausių laikų naudojami juodieji pipirai (piper nigrum) - vaisiai, augantys ant Indijos vijoklinio krūmo, priklausančio pipirinių (piperaceae) augalų šeimai.
Kad ir kaip nenorėtų sutikti kai kurie kalbininkai, iš tiesų nėra lietuviškesnio žodžio, kaip „blynai“.
Stebina naujai besikuriančių maitinimo įmonių, maisto prekių parduotuvių su kulinariniais cechais, atskirų kulinarinių cechų savininkų nesuvokimas savo darbo specifikos, pasikliovimas virtuvinės įrangos pardavėjų „patarimais“.
Per 14 metų Lietuvoje įsisteigė per 3000 restoranų, kavinių ir barų (vien Vilniuje jų yra per 800). Ir nors maitinimo įmonės įrengtos labai prabangiai, matyti, kad kai kurie Lietuvos architektai ir dizaineriai nežino šiuolaikinių maisto ruošimo ir gamybos technologijų; restoranų lankytojų nūdienos aptarnavimo reikalavimų; kulinarų, barmenų ir padavėjų darbo specifikos, dažnai net darbo saugos ir higienos reikalavimų.
Новейшие отзывы о ресторанах
Лучшие предложения ресторанов
Лучшие рецепты
Много, много других новостей
