Pagaliau ir Kaune bus galima naudotis paslauga, kuria Vakaruose naudojasi tiek verslininkai, tiek studentai, tiek Seimo nariai ar banko tarnautojai. Po 4 mėnesių veiklos Vilniuje , jaunų lietuvių, grįžusių po studijų užsienyje, kartu su danais, turinčiais 10 metų veiklos patirtį, įkurta įmonė www.lekste.lt, leidžianti internetu iš įvairių restoranų užsisakyti maisto į namus ar biurą plečiasi į Kauną.
Ne taip jau seniai, t.y. lygiai prieš 19 dienų grįžau iš Tailando ir Kambodžos. Šalys tolimos, bet lietuvių gana mėgstamos. Gal dėl to, kad sąlyginai pigios. Eilinis lietuvis Kambodžoje gali pasijausti net labai turtingu.
Praėjusį savaitgalį Vilniuje praūžusiose Kavos kultūros dienose buvo išrinkti Lietuvos kavos ruošimo ir ragavimo čempionato nugalėtojai. Jais tapo „Šviežios kavos“ baristai Tomas Rudys ir Eglė Neverauskaitė. Pasak Vytauto Kratulio, UAB „Šviežia kava“ direktoriaus, geras baristas yra ne tik puikus kavos virėjas, bet ir ryški asmenybė.
„Įsivaizduokite, atėjęs į kavinę iš padavėjo išgirstate, jog jums tiktų suvalgyti špinatų sriubos ir vištienos, o kava mėgautis nerekomenduojama“, - sakė KTU Maisto technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis, pridurdamas, jog tai – visai realus dalykas, galintis nutikti mažiau nei po 50 metų.
Didžiosios metų šventės Lietuviams pirmiausia asocijuojasi su gausiai vaišėmis nukrautu stalu. Deja, neretai „šventinės dietos“ baigiasi ne tokia džiugia savijauta. Dažną kankina virškinimo sutrikimai, energijos trūkumas, sunkumo jausmas. Ne gana to, mėgaujantis lietuviškos virtuvės skanumynais, vos per keletą dienų nesunku priaugti ir papildomų kilogramų, o numesti juos gali nepakakti ir kelių savaičių. Kas padėtų atgauti dailias kūno linijas po švenčių maratono ir ką daryti, kad ateityje išvengti nemalonių pojūčių ir svorio pokyčių? Apie tai pasakoja gydytoja dietologė Žana Antonova.
Artėjant šventėms, visos maitinimo įstaigos lyg išprotėjusios suka galvą, kaip pradžiuginti ir kuo nustebinti savo klientus. Daug šventinio valgiaraščio idėjų bei 5 patiekalų simfonija skambėjo Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos - LRVVKA - šventinės prezentacijos metu. Tarpusavyje derantys produktai, subtilūs pagrindiniai patiekalų akcentai maloniai glostė renginio dalyvių ir žiūrovų – asociacijos narių ir kitų HORECA įmonių atstovų gomurius, aitrino vaizduotę. Lėkštėse karaliavo minimalizmas.
Mažiau nei prieš savaitę išlydėjome Lietuvos virtuvės olimpiečių komandą į Erfurte vykstančią kulinarinę olimpiadą. Turime ir pirmą medalį - Honorata Lyndo laimėjo bronzą, kiti trys individualiai dalyvaujantys šefai gavo diplomus už pateiktus patiekalus.
Lietuvos virtuvės olimpiečių komanda vakar atlaikė savo pirmąją spaudos konferenciją ir jau pakuojasi daiktus į kelionę. Jau rytoj komandos autobusiukas su didžiuliu bagažu išvažiuos į Erfurtą, o tuo tarpu, kapitonė Aldona Gečienė ir jos komandos nariai prisipažįsta, kad jiems geriau gaminti, nei kalbėti.
Kodėl šiandien Lietuvoje mes kepsnius ant iešmo vadiname klajoklių tautos - kalmukų žodžiu - „šašlyku“? „Šaš-lyk“ - tai tiurkų-iraniečių žodis, reiškiantis šešis dantis (ir iešmus). Uzbekų kalboje tridantės šakės vadinamos „uč-lyk“, penkiadantės šakės – „,beš-lyk“. Iraniečių, tadžikų, azerbaidžaniečių, kalmukų kalbose „šeši“ reiškia „šaš“.
Birželio 14-ąją buvo minimos tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga rengiamo tradicinio kulinarinio vakarėlio metu buvo ne tik išrinktas skaniausias teminis patiekalas, bet ir apdovanoti geriausių 2011/2012 kulinarinių tinklaraščių autoriai.
Paklaustas, negi garsiausias britų virtuvės šefas Jamies Oliveris (36) niekada gyvenime nėra persivalgęs, keturių vaikų tėvas plačiai nusišypsojęs atsakė: „Taip atsitinka per kiekvienas šventes, kuomet stalai lūžta nuo įvairiausių gardumynų.“
Lietuvoje koncertuosiantis 52-iejų metų atlikėjas Bryanas Adamsas tikina, jog lieknos jo figūros ir puikios savijautos priežastis – dieta, kurios jis laikosi nuo tuomet, kai tapo veganu, t. y. jau daugiau nei du dešimtmečius.
Dešrelės: Iš ko jos gaminamos? Kokie kenksmingi priedai jų gamyboje naudojami? Kaip jie veikia mūsų sveikatą?
Savaitgalį Londone vykusiose jaunųjų virėjų varžybose „Hans Bueschkens Young Chef Challenge“ lietuvis Deivydas Praspaliauskas laimėjo bronzos medalį. Pasaulinės vyriausių virėjų organizacijų asociacijos (World Association of Chefs Societies) organizuojamame renginyje, kuriame Lietuvos atstovas dalyvavo pirmą kartą, D. Praspaliauskas buvo trečias tarp Šiaurės Europos šalių deleguotų virėjų ir nusileido tik šiuo metu kulinarijos pasaulio madas diktuojančių Švedijos ir Danijos šalių atstovams.
Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius, konservantus, mėsos kokybės ir išvaizdos palaikytojus, genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, cheminius mėsos masės didintojus. Visus be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 12% sveikų vaikų !!! Penkiolika metų dieną iš dienos savo straipsniuose, interviu, pokalbiuose per TV ir radiją, savo paskaitose, kurias skaitau mokyklose, bendruomenėse, seniūnijose, aiškinu, kad maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš vis nėra, nes ten parduodami tik maisto produktų surogatai. Nėra duonos ir kepinių, nėra pieno produktų, nėra mėsos produktų, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota yra žalinga žmogaus organizmui, - nuodai. Ir niekas tuo netiki, bijo net žinoti. Žmonės nuo tokios mitybos virto biomase, o biomasė ir visko bijo, ir jau nebemoka ir dar daugiau bijo mąstyti...
Kuršiai kopininkai, gyvenę Kuršių Nerijoje žuvienę virdavo savotiškai, kitoniškai nei aplinkinės sarmatų (aisčių, baltų gentys), nes žuvienė jiems buvo apeiginis sakralinis valgis ir turėjo griežtas gamybos taisykles, buvo tikima, kad jų nesilaikant nesisekdavo žvejyba arba net pradės mažėti žuvų jūroje ir mariose.
...Tačiau labiausiai paklausi buvo garsioji Klaipėdos kava, kuri nuo XVII amžiaus iš pradėjo savo pergalingą žygį po Europą. Jos gamybos receptas buvo toks paprastas, kad daugelis Europos šalių kavinių laikui bėgant pamiršo šios kavos kilmę, atsiradimo istoriją ir metus, o gamybos receptą tiesiog pasisavino.
„Electrolux“ paruoštame leidinyje „Atviravimai prie šefo stalo” (Chef‘s Table Confidentials 2011) trys garsūs virtuvės šefai ir restoranų vadovai - prancūzas Alain Ducasse, švedas Mathias Dahlgren ir australas Tetsuya Wakuda - dalinasi savo mintimis apie profesionalaus gaminimo tendencijas ir jų atspindžius namų virtuvėse.
2011.11.07.-2011.11.10 dienomis visų virtuvės meistrų laukia unikali proga pasisemti žinių iš pasaulinio garso šefo Martin Blunos. Sužinosite, kaip Martin pelnė visų taip geidžiamas „Michelin“ žvaigždutes (kurias jis išlaikė jau daugiau nei penkiolika metų) išmoksite gaminti išskirtinius patiekalus.
Klaipėdos žvejų ir medžiotojų namuose šeštadienį įvyko pirmoji nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaita apie sveiką mitybą. Šį kartą V. Sakas stebino ne tik „aštriais“ pasisakymais Lietuvos gamintojų atžvilgiu bet ir...tikrai skaniais valgiais.
Virėjų konkurso vykusio Maskvoje prizininkė, „California gourmet“ virtuvės šefė Aldona Gečienė, pristatė auksą, sidabrą ir bronzą pelniusius patiekalus. Paklausta ko pasimokė tarptautinio lygio konkurse Aldona šypsosi ir sako „Šįkart kiti mokėsi iš manęs.“
Deivydas Praspaliauskas, virėjas, šiuo metu studijuojantis Danijoje, geriausių Lietuvos virėjų konkurse nugalėjo „Neringos“ ir „Crowne Plaza“ virtuvės šefus. „Kaip bebūtų, nors Lietuvos esu geriausias virėjas, Danijoje tebesu studentas ir šiuo metu stengiuosi tobulinti save ne tik „gourmet“ virtuvėse, o visur kur galiu.“ – teigia Deivydas.
Kai kurie kulinarai nevyniodami į vatą šią knygą vadina „neįmanoma“ arba tiesiog „nepakaltinama“ – vis tik 2 648 puslapiai nėra statistinė kulinarinių knygų apimtis. Tačiau ir jos autorius – ne koks nors statistinis kulinaras.
Pagaliau maisto kokybe susidomėjo žiniasklaida. Kaip žinia, kad būtų priimti griežti įstatymai reglamentuojantys žmonių maisto kokybę, o svarbiausia efektyviai kontroliuojantys tą kokybę (pradedant auginimu, baigiant pateikimu vartotojui) turi subręsti visuomenė. Svarbu, kad susikurtų visuomeninės organizacijos, kurios „užspaus“ įstatymų leidėjus nepataikauti maisto gamintojams ir pardavėjams - savo pasiūlymais dalinasi medikas, restorano vadovas Liutauras Markevičius.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
