Ateityje maistas bus personalizuotas

Profesoriaus nuomone, mokslininkai, padedantys verslininkams tobulinti maisto produktus, yra įsitikinę, jog ateityje valgis bus personalizuotas – pritaikytas kiekvienam vartotojui asmeniškai.

„Dabar sakoma, kad sportininkams rekomenduojama vartoti tokius ar anokius produktus, o po kiek laiko viskas bus kitaip – rekomendacijos bus skirtos konkrečiam individui. Pavyzdžiui, sportininkui Petrui sveika kiaušiniai, o sportininkui Algiui geriau jų atsisakyti“, - populiariai dėstė prof. R. Venskutonis.

Renginyje „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriant ateities maistą“ profesorius pabrėžė, jog galimybės individualizuoti mitybos programas atsiras dėl besiplečiančių galimybių nustatyti savo genotipą. Jį sužinoti įmanoma jau dabar, sumokėjus 200 – 300 JAV dolerių (515 – 775 litų). Iš genotipo galima detaliai nustatyti, kas žmogui tinka, o kas nerekomenduojama. Pavyzdžiui, jei genotipe aptinkama chromosoma, lemianti širdies sutrikimus, jos savininkui reikėtų vengti ir tokio pobūdžio ligą skatinančios veiklos, ir valgio.

„Ryšys tarp maisto, mitybos ir žmogaus yra genotipas. Išmokus jį nustatyti, daug kas ėmė keistis“, - sakė prof. R. Venskutonis.

Jis įsitikinęs, jog po pusšimčio metų vis dar vartosime tradicinį, kultūros niuansus atspindintį maistą, tik jis turės daugiau paskirčių. Jau dabar yra sukurta nemažai produktų, praturtintų vertingomis savybėmis. Per metus pasaulyje jų parduodama už 50 – 60 milijardų JAV dolerių (130 – 155 milijardus litų). Rinka kasmet auga maždaug 8 proc. Pirkėjai mieliau renkasi duoną, turinčią savybę stiprinti imunitetą, nei paprastą produktą.

„Pridėtinė produktų vertė pagrįsta mokslu, o tokie gaminiai paženklinti specialiais simboliais“, - sakė profesorius.

KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro, pradėjusio veikti 2010–ųjų lapkritį, direktorius Gintautas Šironas sakė, jog kasmet į universiteto mokslininkus kreipiasi apie 120 įmonių, norinčių rinkai pateikti naujus, vertingesnius produktus.

„Mūsų laboratorija yra nauja, joje galima eksperimentuoti su nedideliais kiekiais produktų. Tai verslui yra labai patrauklu“, - sakė G.Šironas.

Neseniai laboratorijoje sukurtos kepamos dešrelės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Nors jos yra pirkėjams neįprastos šviesios spalvos, laboratorijos darbuotojai pabrėžė, jog tai tėra požymis, jog atsisakyta mėsą raudonai nudažančio priedo.

Parengė: Kristina Kučinskaitė
Šaltinis: www.lzinios.lt