Dešrelių yra įvairių, yra įvairių gamybos technologijų. Tačiau jei kalbėsime apie virtas dešreles, kurias gamina Lietuvos, Lenkijos, Rusijos mėsos įmonės ir kuriomis tėvai maitina savo vaikus, tai jos yra ne mėsos gaminiai, nes gaminamos iš baltyminių priedų (gerai jei dar pridedama sutrintų odų, sausgyslių), cheminių mėsos skoniklių, cheminių mėsos kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ir kitokių cheminių junginių.
Nėra ko stebėti, kad vaikeliai jau 100% gimsta alergiškais, didžioji dalis jaunimo tampa spuoguotomis, tingiomis, bukagalvėmis būtybėmis. Biomase virtę lietuviai jau pradėjo gimdyti biomasės atstovus...
Šių metų medicininiai tyrimai nustatė, kad tik 12% moksleivių yra sveiki, o 17% - per daug nutukę. Štai ką padarė jų tėvai ir pedagogai, klausydami idiotų korumpuotų dietologų patarimų, kaip maitinti vaikus...
Tėvams, kurie ypatingai nekenčia savo vaikų ir ėsdina juos „pieniškomis“ dešrelėmis su aliejuje išpampusiomis „fri“ bulvėmis, patarčiau geriau kasdien išdurti akį, nupjauti ausį, nukirsti koją – greičiau numirs, mažiau bus išlaidų...
Pienas: kaip vertinti pieną, kuris prekybos centruose net nededamas į šaldytuvus, o ant jo pakuotės nurodoma - "galioja metus"? Kas turi būti į jį dedama, kad tiek ilgai laikytųsi?
Tai turėtų būti atskiras atsakymas, nes Lietuvoje nė viena pieno gamybos įmonė negamina pieno ir jo produktų. Parduotuvių lentynose yra tik pieno produktų surogatai ir apie kiekvieną reikia išsamiau atsakyti. Atskirai apie pieną, pasukas, jogurtą, kefyrą, rūgpienį, grietinėlę, grietinę, sviestą, varškę, varškės sūrius, fermentuotus sūrius, nes jų natūralių Lietuvos maisto produktų parduotuvėse jau 15 metų iš vis nėra!!!
„Pienas“ gaminamas iš pieno miltelių, sojos miltelių, cheminių pieno skoniklių, kvapiklių, spalviklių ir vandens. „Grietinėlė“ – suplakama iš prasčiausios kokybės genetiškai modifikuoto aliejaus su cheminiais grietinėlės skonikliais, kvapikliais, spalvikliais. „Grietinė“ – taip pat, kaip grietinėlė, tik įplakus blogos kokybės želatino ir citrinos rūgšties. „Sviestas“ jau 20 metų gaminamas tik pagal 1870 metų margarino receptą. Apie kitus pieno produktus neminėsiu, nes, jei nėra pradinio produkto, tai kitų ir būti negali. Tik būtinai pabrėšiu, kad patys pavojingiausi vaikams ir jaunimui, nėščioms moterims yra „varškė“, „sūreliai“, „jogurtai“ ir „ledai“, nes ten yra sukraunamos cheminių nuodų bombos.
Lietuvos pieno kombinatai šiandien sutartinai gamina žaliavą tekstilės pramonei – pieno audiniui ponių blizgioms suknioms, seimūnų blizgantiems kostiumams... Todėl dar kartą kartoju, kad Lietuvos pieno kombinatai šiandien pieno produktų nebegamina, o gamina tik jų surogatus – brangias prekes pardavimui ir didesniam pelnui gauti...
Tik pernai, metams baigiantis Lietuvos pieno gamintojai po mano pastangų žmonėms aiškinant, kad jie gamina pieno produktų surogatus ir, matyt, kritus tų surogatų paklausai, „susiprato“ ant savo produkcijos lipdyti etiketes, kad tai, atsieit, yra „tikras“ pienas, „tikra“ grietinė, „tikras“ sūris, nors jie tokiais net būti negali...
Ar yra tikros duonos
Lietuvoje nėra gerų grūdų, todėl nėra ir gerų miltų, jei nėra gerų miltų, nėra ir negali tikros duonos, bandų ir bandelių, ragaišių ir pyragų. Maisto prekių parduotuvėse yra daug cheminių kildintojų, konservantų, kvapiklių, skoniklių ir spalvikių pagalba keptų „duonų“ (tas ypač sakytina apie provincijos kepyklas), o tikros duonos jau 15 metų iš vis nėra!!! Nekalbu apie vieną ar kitą kaimo entuziastą.
Lietuviams šiandien svarbiausiai būtų išsiaiškinti ir suprasti kas iš tiesų yra duona. Atkreipkite dėmesį į miltų pavadinimus, ypač – viso grūdo.
6000 metų duoną lietuviai kepdavo ir šiandien privalo kepti iš viso grūdo rupiai maltų ruginių miltų su duonos raugu, kuris taip pat ruošiamas iš tų pačių miltų. Tikrai ruginei duonai tešla minkoma iš viso grūdo rupiai maltų ruginių miltų, vandens, o gardinama druska ir kmynais. Jei norima saldesnės duonos, tai dalis tešlos yra salsinama: miltai užpilami karštu vandeniu, sumaišomi ir palaikomi, kad susalsėtų.
Bandos (kurias vėliau pradėjo vadinti balta duona, o rusų okupacijos laikais ir batonais) kepamos iš viso grūdo rupiai maltų kvietinių miltų su bandos raugu (Dzūkai banda vadina bulvių tarkių su raugu paplotį, kepamą krosnyje ant kopūstų lapo, nes savo šviesia išvaizda jis primena šviesią kvietinių miltų bandą). Banda vertėtų vadinti ir pikliuotų miltų duoną, kuri šiandien vadinama Palangos duona.
Bandelės kepamos iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, bet ne mielėmis. Salsinamos plikytais miltais.
Ragaišiai kepami - iš viso grūdo rupiai maltų miežių su raugu. Ragaišis turi turėti du smailius galus – ragus. Šiandien nemokšai kepėjai ir atmintį praradę pirkėjai ragaišiais vadina pyragus. Bet tai yra tas pats, kai agurką vadinti apelsinu...
Kadangi miežinių miltų kepinys ragaišis būna sausokas ir sprangokas, tai jis būdavo duodamas su alumi, rūgpieniu ar raugpieniu, šventadieniais valgomas su sriubomis.
Keliolika tūkstantmečių mūsų protėviams tabu buvo gerti pieną, - tą dalyką jie matė gamtoje, kur nei gyvuliai, nei žvėrys, kai išauga iš žinduklių amžiaus, pieno nebegeria. Kol mūsų protėviai gerdavo tik rūgusį arba raugintą pieną, tikrą be cukraus rūgščią girą, vartojo daug raugintų daržovių, vaisių, grybų, (nežinojo ir nevartojo marinuotų maisto produktų), tol nežinojo kas yra onkologinės ligos. Jų plitimas prasidėjo po pirmojo pasaulinio karo, lietuviams mityboje pradėjus vartoti pieną. Taigi, pienas yra žmogaus organizme pirmasis onkologinių ląstelių augintojas ir daugintojas...
Pyragams tešla ruošiama iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, o saldinama medumi.
Bobos kepamos iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, saldinamos medumi, o kad gautųsi puri (biskvitinė) masė, į tešlą įmaišomi plakti kiaušiniai. Bobų pavadinimas kepiniams kilo nuo to, kad senais laikais jos būdavo kepamos nedegto molio puodynėse, o po to, sudaužius puodynę, jos išsikerėdavo, išsipūsdavo, savo išvaizda primindamas bobas... Apie kitus autentiškus, net ir sakralinius lietuvių kepinius neminėsiu, nes tai yra jau net kelių knygų reikalas.
Kaip matote autentiškuose lietuviškose kepiniuose negali būti mielių, kepimo miltelių, cukraus, salyklo ir kitų priedų.
Kalbant tiesą, šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros duonos nė su žiburiu nerasite, nes visos Lietuvos kepyklos, išskyrus vieną kitą entuziastą ar ūkininką, kepa tik duonos, bandų, bandelių, ragaišių ir pyragų surogatus, - tai matyti iš kepinių surogatų etiketėse išvardintų ingredientų. Todėl lietuviai, misdami biomasės gaminiais, patys virsta biomase.
Toliau…daugiau – sekite
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Tel. 846 35 02 92
Mob. tel. 8617 24 338
El.paštas : vincentas.sakas@takas.lt
Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, todėl už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.
Nuotrauka: sxc.hu
