Sardinija – didelė nuostabaus grožio sala, kurios krantus skalauja Viduržiemio jūra.
Undinėlės skulptūra Kopenhagoje, pasakų karalius H.K.Andersenas, „Calsbergo“ alus – tai tik keletas garsiųjų Danijos simbolių.
Prieš gerus 20 metų svečioje šalyje (ne Italijoje) gauti tikro itališko kumpio, parmezano sūrio, alyvų aliejaus ar balzaminio acto buvo veik neįmanoma.
Lenkijos Tatrų kalnų regione yra gaminamas „oscypek“. Tai kietas, baltas, rūkytas ir sūdytas sūris, gaminamas iš avių pieno.
Lenkų virtuvė skiriasi nuo kitų nacionalinių virtuvių tuo, kad joje sunku rasti iš tikrųjų tradicinių ir originalių, vien Lenkijos virtuvei būdingų patieklų. Tai susiję su Lenkijos istorija.
„Zyviec“ eksportuojamas daugiau nei į 48 pasaulio šalis (nuo JAV, Rusijos, Japonijos iki Australijos ir Bahamų) – alaus mėgėjų ir gurmanų gerai žinomas ir vertinamas firmos ženklas.
Dėl didelės šalies teritorijos, šiurkštoko klimato ir įvairių kultūrų žmonių, rusų virtuvė labai turtinga ir įvairi.
Bulgarų virtuvė reprezentuoja pietryčių Europos virtuvę. Nors iš esmės ji yra slaviška, tačiau jaučiama ir turkų, graikų bei Viduriniųjų Rytų kulinarijos įtaka.
Vasaros sezonas, be abejo, pakeičia ir japonų valgymo įpročius. Ant jų stalų atsiranda šaltieji makaronų patiekalai. Kadangi makaronų rūšių Japonijoje daug, tai ir patiekalų – aibė.
Iš japoniškų grikių soba gaminami maistingi ir skanūs makaronai. Soba makaronai Japonijoje paplito kartu su budizmu, ir tik XII a. kartu su Marco Polo atkeliavo į Europą.
„Vin Santo“ (išvertus – šventas vynas) yra tik Italijos Toskanos vyndarių gaminamas stebuklas.
XX amžiuje airių virtuvei didelę įtaką padarė Vakarų šalių kulinarija ir tų šalių žmonėms būdingas požiūris į maistą.
Šalyje, kurioje gaminama daug sūrio, yra ir labai daug sūrio paruošimo būdų. Vienas garsiausių yra fondiu, kilęs iš Šveicarijos Neuchatel kantono.
Šiaurės rytinėje Turkijos dalyje, Juodosios jūros pakrantėje, klimatas drėgnas ir tropinis.
Sušiai – nedideli dumblių nori ritinėliai, įdaryti ryžiais ir kitais įdarais. Tai vienas garsiausių japoniškų patiekalų pasaulyje.
Tolimųjų Rytų regionas pasižymi didžiausia maisto produktų įvairove. Sakoma, jog čia valgoma beveik viskas, kas auga, plaukioja ir skraido, bet ar tik tai?..
Ką pirmiausia prisimename, išgirdę Šveicarijos pavadinimą? Turbūt tikslius laikrodžius, patikimus bankus, skanų šokoladą bei galybę sūrių rūšių.
Dabartinė švedų virtuvė yra lengvesnė nei klasikinė. Jai padarė įtaką prancūzų bei italų virtuvės, įvairiais patiekalais švedų virtuvę praturtino ir imigrantai.
Amerikietiška virtuvė mums pirmiausia asocijuojasi su greituoju maistu – mėsainiais, sūrainiais, gruzdintomis bulvių lazdelėmis (vadinamosiomis bulvėmis „fri“) ir panašiais ne itin naudingais sveikatai produktais.
Šios egzotiškos šalies gyventojai labai mėgsta maistą, kurį galima imti rankomis ir suvalgyti keliais dideliais kąsniais.
Kinų patarlė sako: „Jei iš už stalo pakilai jausdamas lengvą alkį, padarei gerą savo sveikatai, jei pavalgei iki soties – nusinuodijai“.
Itališkos sriubos puikiai atspindi skirtingus šalies kraštovaizdžius ir metų laikus. Iš sriubų sudedamųjų dalių taip pat lengvai galima nustatyti, kokiame regione jos yra pagamintos.
Pítes (pita) – tai ne tik plokščias ir minkštas tešlos gabalas, kuris iščirškinamas krosnyje, perpjaunamas pusiau ir įdaromas salotomis. Tai tikras graikų virtuvės meno kūrinys.
Sunku įsivaizduoti turkų vakarienę be raki. Šį aromatingą anyžinį likerį turkai siūlo prie daugybės patiekalų, ir geria ne tik tarp valgių, bet ir valgant.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
