Nors Pietų Amerikos gyventojai labai mėgsta savo valgius, šio žemyno vynas neabejotinai garsesnis plačiajame pasaulyje negu maistas.
Apie vyną ir jo gamintojus smagiausia šnekėti, kai imamas derlius, kai iš rūsio ragauti iškeliamas iš jo pagamintas gėrimas, taip pat prieš Kalėdas, kai dažnas atsikemša prašmatnesnio vyno butelį.
Nebūtina veržtis į Bavarijos sostinę Miuncheną per garsiausią alaus šventę „Oktoberfest“, kad keldamas bokalą drauge su penkiais milijonais atvykėlių patirtumei, jog čia - Vokietijos alaus sostinė. Kad šis miestas - alaus meka, galima įsitikinti visus metus.
Maisto gaminimas ir valgymas prancūzams svarbu kaip meilė, kaip gebėjimas maloniai bendrauti, o prancūziškiems valgiams išragauti turbūt neužtektų viso žmogaus gyvenimo.
„Bodegas Berberan“ vynininkystės kompanijos istorija siekia 1877 metus. „Berberana“ vardas yra vienas seniausių ir garbingiausių Ispanijos Riojos regione.
Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną.
Italai dažnai sako, kad tarp kitų sūrių Parmigiano-Reggiano yra aristokratas, kaip šampanas tarp vynų.
Baklažanai – gana populiari daržovė tiek namų, tiek restoranų virtuvėse.
Virš vandens grėsmingai svyra kartuvės. Netikėtas vėjo gūsis praskrieja virš plačių Temzės bangų, ir į langą ima barbenti lietus. Storos virvės kilpa pastirai kadaruoja vėjyje.
Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
„Gastronomija yra nuostabus „instrumentas“. Ji puikiausiai tinka prie turizmo. Vienas be kito jie negali egzistuoti. Virtuvė padeda susipažinti su landšaftu. Landšaftas reikalingas virtuvei suprasti“.
Riocha regionas didelėje Ispanijoje tėra mažytis lopinėlis, šiek tiek ilgesnis nei 100 km ir apie 30 km pločio, tačiau vienas žymiausių vyno regionų.
Manoma, kad cukinijos buvo išaugintos Italijoje iš sėklų, kurias iš Amerikos parvežė Kristupas Kolumbas, todėl neatsitiktinai dar kitaip šios daržovės vadinamos itališkais aguročiais.
JÄGERMEISTER - populiariausias Europoje žolelių likeris
Išgirdote pokštelint kamštį? Tai pats geriausias tikros šventės pranašas. Juk laimingiausias gyvenimo minutes visada lydi Šampanas. Nesvarbu, tikras prancūziškas ar tas, kurį mes iš įpratimo vadiname „šampanu“. Jau 250 metų visų švenčių privalomas atributas yra taurė su putojančiu gėrimu.
Kaip ir didžiosios upės, prasidedančios nuo mažų upeliukų, „Martell“ konjako namai pradėjo gyvuoti lyg mažas kūdikis.
Arbatos istorijos pradžia galima laikyti Sungų dinastijos laikotarpį Kinijoje (960-1279), kai buvo pradėta arbatą presuoti į plyteles, malti į miltelius, plakti bambukinėm šluotelėm pialose ir gerti užplikytą karštu vandeniu. Arbata būdavo tiesiog garbinama: auginama tik imperatoriaus plantacijose, vyniojama į brangiausią šilką, laikoma specialiose medinėse skryniose su aukso užraktais. Jos kaina prilygo aukso kainai.
Geri daiktai brangiai kainuoja. Nesvarbu, ar tai prabangus automobilis, ar mikroskopinio dydžio mobilusis telefonas, gebantis atlikti gausybę funkcijų.
Marmitaka - tradicinis baskų patiekalas, šiek tiek primenantis lietuvišką žuvienę, šiek tiek troškinį... Maža to - yra rengiamos varžybos, kas geriau pagamins šį patiekalą
Arbata į Maskvą pateko per Kremliaus vartus. 1665 metais caras Michail Fiodorovič su savo dvariškiais pirmą kartą paragavo užjūrio gėrimo, tuomet arbata buvo sutikta kaip maloni egzotika, o vėliau, kai arbatos dėka pavyko išgydyti nuo skrandžio skausmų kenčiantį carą Aleksej Michailovičių, ji buvo pripažinta gydomuoju gėrimu.
Tirpstantys burnoje, gaivinantys bei menantys senus laikus...
Ištarus žodį „triufelis“, iš karto kyla asociacija su saldainiais. Nepatikrintais duomenimis šie piramidės formos šokoladukai išties pavadinimą pasiskolino iš paslaptingųjų 10 ar 20 centimetrų po žeme augančių to paties pavadinimo grybų, kurie iškasti primena tik mažą žemės grumstelį.
Kantabrija – kaip ispanai vadina jiems priklausančios Biskajos įlankos dalį – nėra taip gerai žinoma Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, Kosta Brava ar Kosta Dorado. Šią Pirėnų pusiasalio dalį užima Ispanijos provincijos – Baskija ir Navara.
Itališkas sūris yra aštraus, ryškaus skonio, jis neatsiejamas nuo šviežių daržovių ir gaivaus, lengvo itališko vyno.
Jaunākās restorānu atsauksmes
Labākie restorānu piedāvājumi
Labākās receptes
Daudz, daudz citu jaunumu
