Kokia gi iš tiesų šios daržovės vertė?
Cukinijos vaisius būna žalios ar geltonos spalvos, balsvu minkštimu, kurio viduryje susitelkusios mažos, minkštos valgomos sėklos. Jaunos cukinijos yra saldžiausios, o jų minkštimas – puriausias.
Cukinijoje susikaupia 2-3 proc. cukraus, nemažai vitamino C, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, geležies, magnio, šiek tiek karotino.
Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Jas labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, kadangi cukinijos padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Cukinijos taip pat padeda iš organizmo pašalinti gyvsidabrį, šviną, kobaltą, radioaktyvųjį stroncį.
Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio – sergantiesiems cukralige. Dar daug būtų galima kalbėti apie cukinijų naudą mūsų organizmui, tačiau pirmiausia vertėtų jų paragauti ir įvertinti.
Skaniausios jaunos cukinijos, tačiau įdaryti ir konservuoti galima ir labiau subrendusias. Subrendusias cukinijas būtina nulupti, nupjauti vaiskotį su luobos dalimi ir pašalinti sėklas su jas gaubiančiu minkštimu. Jaunos cukinijos nelupamos ir naudojamos su sėklomis. Šviežias cukinijas galima dėti į salotas arba supjaustytas pailgomis riekelėmis siūlyti su pavilgais. Cukinijos verdamos garuose, troškinamos, įdaromos ir kepamos orkaitėje, išvirtos patiekiamos kaip daržovė. Cukinijas ypač tinka maišyti su pomidorais. Vienos cukinijos konservuojamos labai retai, nes jos turi labai mažai rūgšties ir nėra aromatingos, todėl dažniausiai maišomos su rūgščiais vaisiais ar uogomis: svarainiais, spanguolėmis, citrinomis, kaukazietiškomis slyvaitėmis.
Maistui galima naudoti ir cukinijos žiedus. Nuskinti vyriškieji cukinijos žiedai prikemšami įdaro, tada apvoliojami tešloje ir iškepami.
Pasitelkus fantaziją, galima pasigaminti daugybę patiekalų, kuriuose dominuotų ši daržovė. Svarbiausia, kad tai būtų pagunda ne tik jūsų akims, bet ir skrandžiams.
Cukinijos „laiveliai“
Kavinė-baras „Paukščių takas“.
Vyr. virėja – Laimutė Penkauskienė.
Cukinija, morkos, ropiniai svogūnai, kreivabudės, pomidorai, prieskoniai, obuoliai, sūris.
Įdaras
Morkos ir svogūnai plonai supjaustomi, pakepinami ir troškinami. Vėliau sudedamos kreivabudės, obuoliai ir prieskoniai. Viskas išmaišoma ir šiek tiek dar troškinama. Cukinija perpjaunama pusiau, išskaptuojama ir blanširuojama. Į cukinijos „laivelius“ sudedamas įdaras, apibarstoma fermentiniu sūriu ir kepama orkaitėje, kol sūris išsilydys. Puošiama keptomis kreivabudėmis.
Elvyra Musijčiukienė
