Tik nedaugelis žino, kad baklažanai – pomidorų giminaičiai. Laukiniai jie auga Pietryčių Azijoje – Indijoje, Birmoje, Vietname. Baklažanai buvo auginami ir valgomi dar senovės Indijoje ir Egipte. Iš Indijos jie pateko į Aziją ir Japoniją, kiek vėliau, viduramžiais, pasirodė ir Europoje. Daugelį metų čia jie buvo auginami vien kaip dekoratyviniai augalai. Tik iš senųjų indėnų genčių europiečiai sužinojo, kaip iš baklažanų gaminti valgius.
Baklažanas – nekaloringa daržovė. Jo vaisiai – apvalūs, ovalūs, cilindro bei kriaušės formos, violetinės ar rausvai violetinės spalvos. Angliavandenių baklažanuose mažai (2,72-4 proc.); juose yra 93,2 proc. vandens, iki 1,2 proc. ląstelienos, gausu naudingų mineralinių druskų – kalio, kalcio, fosforo, vitaminų C, PP, taip pat B grupės vitaminų, karotino, yra nedidelis kiekis eterinių medžiagų, kurios suteikia aštrumo ir specifinį kartoką prieskonį. Maistinė baklažanų vertė labai didelė. Juose esančios aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą. Baklažanai skatina skysčių pašalinimą iš organizmo, šalina cholesteriną ir mažina jo kiekį kraujyje. Iš baklažanų gaminama daugybė įvairiausių patiekalų, jie valgomi švieži, marinuoti, kepti bei troškinti su kitomis daržovėmis. Baklažanų patiekalai labiausiai paplitę Pietų kraštų virtuvėse: Graikijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje ir pan. Lietuvos restoranuose vis dažniau galima rasti patiekalų, gaminamų iš šios daržovės. Didžiausia dalis baklažanų į mūsų prekybos centrus atkeliauja iš svetur, t. y. iš Ispanijos, Olandijos kitų valstybių. Tik nedaugelis sodininkų mėgėjų augina juos Lietuvoje, mat tai pakankamai lepūs augalai, mėgstantys šilumą, o, kaip žinia, mūsų krašte šiluma ilgai nepasidžiaugsi. Tačiau kasmet daugėja sodininkų, sėkmingai auginančių juos šiltnamiuose. Štai keletas patarimų, norintiems namuose pasigaminti patiekalų iš baklažanų:
Parengta pagal internetą
