Džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis: „Gabalėlis juodojo šokolado visada padėtas tarp natų“!

„Kas yra džiazas?“, – pirmiausia pasiteiravome vieno žinomiausių džiazo pianistų Lietuvoje, Klaipėdos universiteto docento Sauliaus Šiaučiulio. Gal jums šis klausimas pasirodys neturintis nieko bendra su maisto gaminimu, bet neskubėkite... Juk dažnai puikūs receptai gimsta improvizuojant! Tai kas gi yra tas džiazas? „Džiazas – tai tvarkinga arba netvarkinga muzika. Tvarkinga – tai klasikinė muzika, sudėta į lentynas. Žmonės mokosi tos tvarkos, grodami pagal tam tikrą schemą. Netvarkingas, šiuolaikinis džiazas irgi yra pozityvus – žmonės išlaisvina savo mintis. Mene, t. y. muzikoje suteikiama galimybė improvizuoti. Šiuolaikiniame džiaze gali maudytis, nardyti arba, kaip sako saksofonininkas Petras Vyšniauskas, groti „iš kepurės“, – paaiškina džiazmenas.

Su pakylėjimu p. Saulius pasakoja apie Palangoje veikiantį klubą „Ramybė“ – „tai Respublikinis kultūros židinys, kuriame propaguojamos nacionalinės vertybės“, – džiaugiasi muzikantas. Apie muziką su S. Šiaučiuliu galėtume kalbėtis be galo, bet visgi smalsu, kava ar arbata džiazmenas pradeda rytą, koks mėgstamiausias jo patiekalas ir kokį patiekalą pasiūlys mums pasigaminti pagal jo receptą. „Ryte mėgstu gerti kavą, bet būtinai baltą su vienu šaukšteliu cukraus. Perku tik „Mūsų“ pieną“, – šypsosi pašnekovas. „Pusryčiams dažniausiai valgau du sumuštinius su krabų lazdelėmis ar sūriu. Dar labai mėgstu minkštai virtus kiaušinius.“

Sauliaus Šiaučiulio vaikystė ir jaunystė prabėgo Vilniuje, Čiurlionio meno mokykloje. Todėl jam neteko kasdien gardžiuotis mamos paruoštais pusryčiais, pietumis ir vakariene. Laiką, praleistą gimnazijoje, vyras prisimena kaip labai disciplinuotą: pusryčiai 7 valandą ryto, tada pamokos, pietūs, po jų – pamokų ruošimas prižiūrint auklėtojams, taip ir sukdavosi gyvenimo karuselė nuo ryto iki vakaro.

Tačiau grįžus namo visada ant stalo garuodavo mėgstamiausias jo valgis – mamos gamintas guliašas, kurį ir šiandien ji nuostabiai gamina. Džiazmenas pastebi, kad anais laikais maistas buvo kitoks: žmonės valgydavo daugiau bulvių, mėsos, o dabar jau reikia laikytis mados – valgyti daugiau žuvies, daržovių. „Bet aš labai mėgstu žuvį. Pamenu, kai su tėčiu Šyšos upėje gaudydavome vėžius, žvejodavome... Su šeimos nariais ant laužo virdavome žuvienę. Nors niekas negali prilygti mano mamos verdamai žuvienei iš mano sugautos žuvies – komplimentų mamai negaili Saulius. – Aš pats preciziškai nuskutu tą žuvį, nuplaunu, dešimt kartų patikrinu ir tada jau atiduodu į mamos rankas.“

Džiazmenas prisipažino beveik negaminantis, nes gyvena su mama, o laiko pavalgyti nevisada užtenka, tad ką jau kalbėti apie jo gaminimą. „Ryte skubu į universitetą. Per pietus dvi valandas groju „Navalyje“. Ten mane visada vaišina arbata ir šokolado gabalėliu. Taigi pietūs jau ir praėję būna. Dabar visi laikosi dietų, gražina savo linijas. Aš irgi jau ruošiuosi laikytis dietos, bet vis nepavyksta. Visą laiką projektai, darbai, negaliu susikaupti tai sistemai. Kartais, kai dirbi kūrybinį darbą, paprasčiausiai negali to daryti, nes visą laiką tik apie tai ir tegalvoji. Jauti artėjantį badą, – šmaikštauja muzikantas. – Man patinka dietų besilaikantys žmonės, bet aš nieko neturiu ir prieš dručkius, ypač jei jie talentingi arba labai nuoširdūs.“

Visgi kokį receptą mums padiktuos vienas žymiausių Lietuvos džiazo pianistų? Saulius Šiaučiulis siūlo mums pasigaminti nepaprasto skonio žydiškai patiekiamą silkę: silkė sumalama su virtais kiaušiniais, svogūnais, džiovintais baravykais ir trupučiu aliejaus. „Paprasta, bet labai skanu!“, – patikina džiazmenas.

Živilė Kleivaitė
Meniu.lt informacija