Carbonara išvertus iš italų kalbos – akmens anglies krosnis. Manoma, kad šis patiekalas gimė kaip sotus patiekalas Italijos vidurio regiono kalnakasiams. Bet kokiu atveju, tai yra tiesiog tobulas receptas, kurį įmanoma paruošti per 20 minučių, o gautas rezultatas tiesiog stulbina.
Dar viena sočių pusryčių variacija. Recepto pranašumas - tereikia viską sudėti į keksiukų formeles/formą ir pašauti į orkaitę.
Vėdarus prisimenu iš gūdžios vaikystės, kai lankydavausi kaime pas močiutę. Kraujiniai vėdarai su kruopomis visad atrodė kažkas šlykštesnio, o štai bulviniai patiko kaip reikiant (gal dėl to, jog esu bulvių žmogus ir vietoj saldainių mieliau renkuosi bulvinius blynus?!). Suaugus ir pasirinkus veg kryptį, mintis apie žarnų valgymą skamba visai nepatraukliai dėl kelių – etinių ir estetinių – priežasčių. O štai alternatyvų radimas – patrauklumo įsikūnijimas! Ta proga mes, Gentiečiai, šėlstame virtuvėje ir skanaujame veganiškus vėdarus!
Nesu labai sveiko maisto propaguotoja, bet nesu ir priešingoje barikadų pusėje. Šiaip ar taip ilgai užtruko, kol ryžausi pagaminti ką nors su lęšiais. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad pirmas kartas tikrai nebus paskutinis. Man labai patiko – viskas paprasta, greita ir skanu.
Iš tiesų tai ne lietinių, o būtent šio rudeniškai sultingo įdaro receptu sumaniau pasidalinti. Jis toks geras, kad net jeigu vaišinsite šiais lietiniais cukinijų priešininkus, jie jums dėkos už gardų kąsnelį.
Pagrindinis šių salotų ingridientas – didysis arba dar kitaip – pomelo greipfrutas. Šis vaisius kilęs iš pietryčių Azijos ir yra ypatingai populiarus Vietname, kur vietiniai jį valgo apibarstydami aštria čili druska. Šiandien jūsų dėmesiui – vietnamietiškos salotos, vadinamas gỏi bưởi (pomelo salotos).
Man šventės neįsivaizduojamos be kepinių kvapo, pasklindančio po namus. Ir žinoma, kaipgi be traškių imbierinių sausainių! Jau vien tešlos kočiojimas, formelių spaudimas ir draugų vaišinimas šviežiai keptais sausainiais yra geriausia švenčių laukimo dalis. Štai Kalėdiniai sausainiai be baltų miltų, kuriuos jau išbandžiau ne vieną kartą. Sausainukai gaunasi labai ploni, todėl vienas ar du prie arbatos tikrai nesugadins figūros.
Tai pirmieji mėsainiai, kuriuos dariau nuo pradžių iki pabaigos, t.y., nuo bandelių iki padažo, viską kruopščiai ir pagal receptą (tik kiekius šiek tiek koregavau). Žinoma, laiko šiek tiek atėmė, bet, maniau, kad terlionės bus daugiau. Viskas pavyko puikiai, todėl tikiu, kad, užėjus nesveiko maisto manijai, rinksiuosi šį sveikesnį variantą.
Tai vienas iš nedaugelio receptų, kurį gaminu iš viso nurodyto kiekio, nes niekada minkštų bandelių nebūna per daug. Būtent – minkštų. O šitosios minkštos išlieka net ir kokias 5 dienas. Visa paslaptis japoniška „tangzhong“ tešla. Pavadinimas įmantrus, bet darbo tikrai nedaug. Užtruksite vos kokių 10 min (jei minkymą patikėsite virtuvės kombainui). O bandelėmis mėgausitės ilgai. Iš šios tešlos galite kepti tiek bandeles su įdarais (tiek saldžiais, tiek ne), tiek be nieko – tiesiog kaip sumuštinių pagrindą. Kažkada aš kepiau net ir visą „ale“ duoną, irgi buvo gerai. Labai universali ir lengvai pritaikoma tešla. Visa kita – jūsų fantazijos reikalas.
Puode ant vidutinės ugnies įkaitiname alyvuogių aliejų. Apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną ir salierą. Kuomet daržovės suminkštėja, beriame česnaką ir dedame pomidorų pastą. Pakepame 2-3 minutes.
Šaldytuve turėjau varškės ir moliūgą, pridėjau dar kelis ingridientus ir eksperimentų rezultatas labai maloniai nustebino, todėl dalinuosi ir su jumis. Lengvas varškės apkepas su moliūgų įdaru vakarienei ar maistingesniam desertui.
Kokios gi Kalėdos be šventinių kepinių ir eksperimentų. Kad jau visai pamėgau imbierinius sausainukus, tai šiemet nusprendžiau jų išsikepti. Naudojau Jamie Oliver nesudėtingą receptą (jį radau čia ir tik šiek tiek modifikavau), tik nesusilaikiau neįdėjus šiek tiek kakavos, nors tai tikrai nebūtina ir net nelabai reikalinga.
Tofškėčiai išėjo žiauriai purūs ir minkšti! Galima drąsiai ieškoti tešlos konsistencijos variacijų keičiant miltų kiekį. Beje, naudojau saldintą sojų pieną, tad ir su šaukštu cukraus saldumas buvo labiau nei pakankamas.
Valgant pyragą kitą dieną, rekomenduojame gabalėlį jo pašildyti mikrobangų krosnelėje ir patiekti su ledais – šiltas jis daug skanesnis, o ledai – geriausias brownie draugas.
Šiais metais žiema visiškai nevėluoja, o pirmosiomis gruodžio dienomis iškritęs toks gausus sniegas jau primena apie artėjantį šventinį laikotarpį ir visus laukiančius skanėstus. Ir turbūt nėra namų, kuriuose šiuo prieššventiniu laikotarpiu nebūtų vieno užkandėlio – kūčiukų! Šiais metais kūčiukai buvo vienas iš klasikinių kalėdinių patiekalų, kurį norėjau paversti bent šiek maistingesniu. Jūsų dėmesiui – kūčiukai be miltų.
Tikiu, kad kiekvienas turi savo mėgstamos picos receptą. Arba mėgstamą vietą mieste, kur tą picą dažniausiai perka. Jei netyčia neturi nei vieno, nei kito, siūlau nuo šiol turėti. Pagal šį receptą (picos pado ir padažo) kepu picas jau kelis metus ir dar niekada nenuvyliau nei savęs, nei kitų (ar bent jau niekas neprisipažino).
Ir kas galėjo pagalvoti, kad midijos (arba varguolių austrės) gali būti taip lengvai paruošiamos? Užkliuvus akiai už prekybos centre esančių šaldytų moliuskų, nusprendėme, pagaliau, išbandyti jas namuose. Žinoma, šviežios, ko gero, būtų skaniau, tačiau jokiu būdu neverta baimintis ir šaldytų.
Į nedidelį puodą supilkite pieną ir sudėkite sviestą. Kaitinkite ant nedidelės kaitros, kol sviestas ištirps. Palikite, kad truputį atvėstų (tiek, kad įkišus pirštą, nebūtų karšta). Kitame dubenyje sumaišykite miltus, druską, sausas mieles ir cukrų. Kai pieno ir sviesto mišinys atvės, pilkti jį į sausus ingredientus. Ten pat supilkite kiaušinio plakinį ir pradėkite minkyti.
Vieną linksmą vakarą draugas paklausė, kur mes dedame vakarykščias salotas. Paprastai jos "susivalgydavo" pusryčių metu, bet kartais kildavo ranka ir išmesti - ryte, kaip žinia, jos nebetokios... O kartą - prašau - ekspromtinis atradimas! Ryte jos tiesiog fantastiškai tinka keptos su kiaušiniu!
Kai po darbų nekyla rankos gaminti kažką išskirtinio ir norisi sugaišti kuo mažiau savo brangaus poilsio laiko, rekomenduojame šią paprastą ir kartu šiek tiek kitokią orkaitėje keptų bulvyčių variaciją.
Itin purūs keksiukai, purumu ir lengvumu konkuruojantys su plaktos grietinėlės keksiukais. Tinkami tiems, kas ieško lengvo ir burnojo tirpstančio kepinio. O jei dar kokią kremo kepurėlę uždėsite, gausite puikų šventinį desertą.
Šiek tiek kitoks, įdomus ir su malonia rūgštele pyrago receptas. Labai greitas ir tobulai tinkantis prie arbatos puodelio. Vienas du ir turim!
Lengvas ir greitas receptas, o kukulaičiai tokie minkštučiai ir lengvučiai, kad tiesiog nuodėminga būtų jų neparagauti. reikia labai mažai produktų, o tinka tiek mažiems, tiek dideliems.
Rudeninis kriaušių keksas, kuriame kriaušės lengvai gali būti pakeistos moliūgais.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
