Visame pasaulyje olandiški blyneliai, arba pannekoeken, garsėja dėl savo dydžio (būna arba labai dideli, arba labai maži) ir traškumo.
Šiuo metu antra pagal dydį alaus darykla Olandijoje (po „Heineken“) yra „Grolsch“. Ji kasmet pagamina apie 3,2 mln. hektolitrų alaus.
Geras alus Olandijoje dažnai vertinamas labiau nei dauguma vynų, palyginus su Prancūzija, Didžiąja Britanija, kur alus laikomas darbininkų gėrimu.
Olandų virtuvė turi keletą produktų ir patiekalų, kuriuos žino visas pasaulis, tai: gouda ir kiti sūriai, maatjesharing – truputį pasūdyta silkė, valgoma žalia.
Nuolat skubantys olandai sočiai pavalgyti atranda laiko tik pavakariais. Olandijoje pietūs patiekiami apie šeštą valandą vakaro.
Olandų priešpiečiai (arba ankstyvi pietūs) beveik nesiskiria nuo pusryčių. Įpusėjus dienai, vis dar paskubomis valgomi sumuštiniai su kumpiu, sūriu, jogurtas.
Olandija, kaip ir beveik visas pasaulis, jau tapo skubančių žmonių šalimi. Todėl nieko nuostabaus, kad sotiems ir ilgiems pusryčiams žmogaus dienotvarkėje laiko nelieka.
Beveik kiekvienoje olandų šeimoje laikomasi tam tikrų valgymo kultūros tradicijų, taisyklių.
Tikriausiai nesuklystume, jei pasakytume, jog daugumai žmonių Olandija asocijuojasi su tulpėmis, vėjo malūnais, dviračiais, kanalais, raudonųjų žibintų kvartalais.
Salsa „pico de gallo“ (padažas „gaidžio snapelis“).
Pisco kečujų kalboje reiškia „skraidantis paukštelis“.
Kaip žinia, nepilnamečių girtavimas yra gana didelė visuomenės problema. Lietuvoje ji ypač paaštrėja švenčių metu.
Peru kulinarija turi daug panašumų su kaimyninės Čilės virtuve. Šios šalies virtuvė laikoma ne tik viena geriausių Lotynų Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.
Planetos gyventojai mėgsta ryžius. Šis skanus ir vertingas produktas vadinamas pasaulio duona, nes vartojamas visose šalyse.
Dėl gėrimo tradicijų sake – prieštaringai vertinamas gėrimas. Naudojami tiek labai maži, tiek didesni indeliai – priklausomai nuo situacijos.
Senovės Egipte šviežios vynuogės, skirtos valgymui, buvo saugomos šaltose patalpose, pridengtos lapų sluoksniu.
Vis dėlto Herodotas klydo. Senovės egiptiečiai ne tik augino vynuogynus. Tai buvo viena iš pagrindinių augalinių kultūrų, auginamų krašte, išsidriekusiame prie Nilo krantų.
Sake galima gerti karštą arba šaltą. Didesnio populiarumo sulaukė karšta sake.
Šis japoniškas gėrimas gali būti skirstomas ne tik pagal gamybos būdą, bet ir pagal tai, ar buvo papildomai įmaišoma į sake alkoholio, ar ne.
Dėl gausaus pasirinkimo ir nedidelių skirtumų gamybos proceso metu, aprašyti visas sake rūšis labai sunku.
Berašant apie įvairias pasaulio virtuves pasidarė smalsu, ką gi įvairi užsienio spauda rašo apie lietuvių kulinariją.
Meiji atkūrimo laikotarpiu įstatymai leido bet kam, kas turi pakankamai finansinių išteklių ir žinių, įkurti nuosavą sake daryklą.
Nėra išlikę daug sake istoriją liudijančių dokumentų, todėl egzistuoja begalė teorijų, kaip ir iš kur ji atsirado.
Sake yra viena iš alkoholio rūšių, gaminamų iš ryžių. Šį gėrimą galima apibūdinti kaip iš ryžių pagamintą vyną.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
