Pusryčiams – košė, pietums – sriuba
Medikai teigia, jog šaltomis žiemos dienomis žmogaus organizmui reikia kur kas daugiau energijos, kad jame gerai vyktų medžiagų apykaitos procesai. Todėl natūralu, kad šaltuoju metų laiku norisi sotesnio, riebesnio maisto. Žiemą žmonės daugiau nei vasarą valgo kiaulienos, keptos paukštienos, šaltienos ir kitų kaloringų produktų. Deja, riebiame maiste – mažai organizmui reikalingų vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Todėl net ir žiemą riebių patiekalų patariama valgyti saikingai. Tačiau neatsisakykite riebių žuvų, kuriose gausu nesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių. Apskritai žiemą reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamo maisto kaloringumą ir rinktis liesesnius, ne tokius kaloringus maisto produktus. Labai svarbu nepersivalgyti. Geriausiai apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Šaltąjį sezoną pirmenybę reikia teikti šiltam ir karštam maistui. Geriausi pusryčiai žiemą yra košė, kuri turi daug maisto medžiagų ir suteikia energijos. Jei iki pietų norite kažko užkąsti, pasirinkite riešutus. O per pietus neatsisakykite sriubos – ji suteiks ilgalaikį sotumo jausmą. Gaminkite maistingas tirštas ar trintas daržovių sriubas bei troškinius su neriebia mėsa ir įvairiomis daržovėmis. O vietoj saldumynų, pyragaičių ir šokoladukų rinkitės neskaldytų grūdų duoną, dribsnius, taip pat bananus ar moliūgus.
Mitybos specialistai sako, jog visuomenėje paplitusi nuomonė, kad alkoholis šildo, yra visiškai klaidinga. Stiprieji gėrimai sukelia tik trumpalaikį šilumos pojūtį. Vėliau išgėręs žmogus šals dar labiau nei tas, kuris visai negėrė. Tad vietoj svaigiųjų gėrimų žiemą kur kas geriau pasirinkti kakavą, arbatą ar tiesiog šiltą vandenį. Beje, orams atšalus mažiau prakaituojame, rečiau jaučiame troškulį. Troškulys neretai netgi supainiojamas su alkiu, todėl organizmas pamažu pradeda dehidratuoti, o mes jaučiamės pavargę ir išsekę. Tad ir žiemą reikėtų gerti daug skysčių, ypač vandens.
Vaisiai ir daržovės stiprina imunitetą
Šaltuoju metų laiku beveik visi pajuntame vitaminų, kai kurių mineralinių bei biologiškai aktyvių medžiagų stygių, o dėl to gali atsirasti sveikatos problemų. Vieni svarbiausių vitaminų žiemą yra C, A, B6 ir E. Kad būtume energingi ir žvalūs, būtina laikytis visų sveikos mitybos principų ir taisyklių. Maisto racione turi būti nemaltų grūdų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ir kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, mažai cukraus ir druskos. Mat valgant daug cukraus ir riebalų slopinama imuninė sistema. Nors žiemą nėra tokio didelio įvairiaspalvių vaisių ir daržovių pasirinkimo, tačiau ir šaltuoju metų laiku galima surasti sveikų ir skanių sezoninių produktų. Žmogui per dieną reikėtų suvalgyti 400 gramų šviežių daržovių ne tik dėl jose esančių vitaminų, bet ir dėl mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų gausos. Pastarosios padeda palaikyti normalios žarnyno mikrofl oros gyvybingumą, yra svarbios virškinimo procesui, imuninės sistemos stiprinimui. Žiemą savo valgiaraštį papildykite citrusiniais vaisiais, granatais, spanguolėmis, salierų šaknimis, raugintais kopūstais. Jei nėra galimybės valgyti šviežių vaisių ir daržovių, reikėtų rinktis konservuotas ar šaldytas.
Daiginti grūdai – vitaminų šaltinis
Vertingiausias natūralių vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis žiemą – daiginti grūdai. Liaudies medicinoje jie vertinami jau keletą šimtmečių. Daiginti grūdai yra aukštos biologinės vertės produktas. Tai puikiai žino jogai, kurie nuolat juos vartoja maistui. Daigai suteikia mūsų organizmui labai daug jėgų, nes būtent augalui dygstant suaktyvėja gyvybinė energija. Sudaiginti grūdai yra „gyvi“, todėl žmogaus organizmui teikia labai daug energijos. Be to, „gyvieji“ produktai organizme sukelia šarmines reakcijas, kurios sulėtina oksidacijos procesus, skatinančius organizmo senėjimą ir ligų vystymąsi. Gležnus daigelius galima auginti iš kviečių, sojų, linų sėmenų, lęšių, liucernų, ridikėlių, garstyčių, pipirnių. Tokiuose grūduose yra B grupės vitaminų kompleksas, o tai yra svarbiausias gyvybinės organizmo veiklos stimuliatorius. Daigintos sojos – puikus kalcio ir geležies šaltinis, užkertantis kelią storosios žarnos vėžiui. Tačiau šio augalo daigų vertėtų atsisakyti sergantiesiems tulžies pūslės ligomis. Pipirnės mažina cukraus kiekį kraujyje ir gerina medžiagų apykaitą. Ridikėlių daigai gerina virškinimą, padeda anemijos išsekintiems žmonėms, o kviečiai didina atsparumą ligoms, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina organizmą.
Dar vienas natūralių vitaminų šaltinis šaltąjį sezoną yra uogos. Žiemą aptinkamas uogas galima valgyti ne tik sparnuočiams, bet ir mums. Gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų. Šviežios konservuojamos sirupu, o iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Raugerškių, dar vadinamų barbarisais, vaisiuose gausu vitaminų C, P, gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių. Iš šių uogų gaminami sirupai, sultys, uogienės, džemai, kisieliai. O pavasarį šviežių raugerškių lapai – puikus priedas salotoms. Žiemą ypač vertinamos putinų uogos. Jų organinės rūgštys didina skrandžio sulčių rūgštingumą, o karčiosios medžiagos gerina virškinimą. Trinti su medumi vaisiai arba praskiestos sultys vartojamos peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru. Jos mažina cukraus koncentraciją kraujyje, todėl tinka diabetikams. Praskiestomis sultimis, kaip dezinfekuojamąja priemone, netgi plaunamos pūlinės žaizdos. Žiemą verta prisiminti ir šermukšnių uogas. Kas netingėjo, prisidžiovino jų iš anksto. Karstelėjęs šermukšnių skonis parodo, kad juose yra glikozidų iridoidų, saugančių nuo uždegimo. Daug skaidulų turintys šermukšniai labai tinka vidurių užkietėjimui gydyti. Šios uogos stiprina imunitetą, veikia kaip antioksidantas. Oranžinė šermukšnių, kaip ir šaltalankių, spalva reiškia, kad jie turi daug vitamino A, nestokoja ir vitaminų C bei E. Šaltuoju sezonu pats metas iš šaldiklių traukti vasarą surinktas gėrybes – mėlynes, žemuoges, juoduosius serbentus. Užšaldytų uogų veikliosios medžiagos puikiai išsilaiko. Uogos turi daug mikroelementų, rauginių medžiagų, puikiai tinka infekcinių ligų profi laktikai, taip pat sergant virusiniu, bakterinės kilmės viduriavimu. Žiemą nereikėtų nuvertinti ir uogienių. Nors vitaminų uogienėse, ko gero, yra tik pėdsakai, bet skaidulų ir ląstelienos tikrai pakanka. Taip pat jose yra labai vertingų pektinų, maitinančių gerąsias bakterijas. Uogienės palaiko sveiką organizmo mikrofl orą, stiprina imunitetą.
Parengė: Virginija Mačėnaitė
Nuotrauka: inmagine.com
2011 01 26
