Jau 4000 metų prieš mūsų erą daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja, o Europoje šis produktas pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos, kurioje ir dabar savaime auga kai kurios jos rūšys.
Soja – labiausiai paplitęs ankštinis augalas pasaulyje. Tai augalas, kurio pupelės sukaupia tiek baltymų, kiek negali sukaupti joks kitas augalas. Sojų baltymai labai vertingi, nes jie tirpsta vandenyje, lengvai pasisavinami, turi puikiai subalansuotų aminorūgščių ir todėl žymiai vertingesni už žirnių baltymus. „Sojų pupelėse yra iki 50 proc. baltymų ir iki 24 proc. riebalų. Baltymų turi ir kiti ankštiniai augalai, tačiau jie neprilygsta sojoms nei kiekiu, nei kokybe. Taigi soja – pats vertingiausias kultūrinis augalas“, – teigia Med. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas bei mitybos specialistas.
Sojose yra optimalus aminorūgščių santykis, todėl iš jų gaminama mėsa, faršas, varškė, miltai, lakštiniai, paplotėliai, pastos, pienas, padažai, dribsniai bei kiti produktai.
Maistingumu sojų baltymai prilygsta jautienai…
Nė vienas augalas negali lenktyniauti su soja pagal pagaminamų produktų kiekį. Sojų baltymų sudėtis artima mėsos baltymams, todėl jie vadinami augaline mėsa. Alergiškiems pienui ir varškei žmonėms pieno produktus puikiai gali pakeisti sojų pienas ir sojų varškė. Nėra kito tokio augalo, kuris sugebėtų sukaupti tiek baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, kiek sukaupia soja. Ypač vertingas iš sojų pupelių spaudžiamas aliejus, nes sojų riebalus organizmas pasisavina iki 98 proc., o svarbiausia, sojų aliejuje 50 proc. riebalų rūgščių sudaro cholesterolio perteklių organizme ir aterosklerozės riziką mažinančios nesočiosios riebalų rūgštys.
Anot gerb. Docento, „Vis tik sojos dažniausiai auginamos dėl baltymų. Jų baltymų kokybė artima mėsos, pieno, kiaušinių baltymų kokybei. Sojų baltymai priskiriami pilnaverčiams baltymams, turi visas žmogaus organizmui būtinas aminorūgštis, tarp jų ir nepakeičiamas. Tai labai svarbu, nes trūkstant nors ir vienos aminorūgšties, organizmas šį stygių gali greitai pajusti“. Sojos turi daug geležies, cinko, vitaminų E, P, PP. Sojų ląsteliena mažina vėžio atsiradimo riziką, padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Taigi sojų produktus tinka vartoti sergantiems anemija, cukriniu diabetu. Sojų gaminiai – skanus, pigus ir sveikas produktas, – priduria gerb. Docentas.
Sojos ypatybės:
mažina cholesterolio kiekį kraujyje – per dieną užtenka suvalgyti 25 gramus šių baltymų ir cholesterolio kiekis sumažės vidutiniškai 9 procentais;
mažina aterosklerozės atsiradimo riziką;
mažina riziką susirgti vėžiu;
tinka karvės pienui alergiškiems žmonėms;
valo organizmą, padėdamos šalinti iš organizmo sunkiuosius metalus;
tinka norintiems atsikratyti antsvorio;
puikus vegetarų maistas.
Sojos produktai
Iš sojos pupelių gaminami įvairūs maisto produktai, kurie labai plačiai vartojami Tolimųjų Rytų virtuvėse. Kadangi sojos pasižymi daugybe savybių, būdingų pienui, labai dažnai jų produktus galima tapatinti su pieno produktais. Valgiai iš sojos yra labai vertingi pagyvenusiems žmonėms. Taip pat tiems žmonėms, kuriems yra sutrikusi medžiagų apykaita, sergantiems ateroskleroze, nutukusiems. Kadangi sojoje mažai angliavandenių, ji taip pat tinka sergantiems diabetu.
Svarbiausi produktai
Svarbiausi fermentuotų sojų produktai yra šie:
Sojų pienas – skystas sojos produktas.
Sojų varškė – fermentuotas sojų pienas želė pavidale.
Sluoksniuota sojų varškė – kaitinant pieną fermentuotos susidariusios plutelės.
Sojų pasta – su druska fermentuotos virtos smulkintos sojos.
Sojų padažas – su druska fermentuotas padažas.
Natto – specifinį prieskonį ir konsistenciją turinčios sojos.
Sojos mėsa – kieti sojos gaminiai, naudojami kaip mėsos pakaitalas.
Sojų sūris – specifinės konsistencijos produktas
Sojų išspaudos – tai produktas, liekantis išspaudus sojų pieną. Dažniausiai jis vartojamas kaip pašaras, bet Japonijoje naudojamas ir maistui.
Parengė Jolanta Bagurskienė
Meniu.lt informacija
