Tikriausiai ne kartą jautėte, tarsi kažko trūktų. Paprastai poreikiai išsyk suvokiami aiškiai: noriu įsimylėti, padaryti karjerą, nusipirkti mašiną. Tačiau esama dalykų, kurių stygiaus mes negalime nustatyti, bet nuo jų buvimo ar nebuvimo priklauso mūsų sveikata ir nuotaika. Taip yra su vandeniu, kurio organizmas tikrai gauna nepakankamai. Išgerdami per dieną viso labo puodelį kavos ir dvi stiklines sulčių, atimame iš savęs energiją. Juk vanduo, organizme generuojantis visus gyvybiškai svarbius procesus, yra pagrindinis energijos šaltinis.
Jei jaučiate nuovargį ir susierzinimą, nerimą ir prislėgtumą – gal paprasčiausiai norite gerti? Nejuokaujame – nuolatinis vandens stygius organizme gali tapti depresyvių nuotaikų priežastimi. Ir tai moksliškai pagrįsta: kai organizmui trūksta vandens, į smegenis nebepatenka pakankamai skysčių, kad būtų patenkinti jų energetiniai poreikiai. Savo ruožtu vandens trūkumas smegenų ląstelėse mus veikia slegiančiai ir gimdo nemalonius pojūčius. Todėl, pajutę, jog ryte nėra jėgų atsikelti iš lovos, išgerkite stiklinę vandens.
Kokie pirmieji dehitratacijos signalai? Pirmiausia, troškulys. Būkite atsargūs ir nelaukite šio pojūčio, kad pagaliau į rankas paimtumėte stiklinę vandens. Greičiau pasijusite esą alkani - pirmieji troškulio ir alkio požymiai, atsirandantys, sumažėjus energijos lygiui smegenyse, labai panašūs. Palaikydami troškulį alkiu, paprastai skubame numalšinti jį kuo nors saldžiu, - sako medikai. – Jeigu stiklinė vandens šimtu procentų patenkina smegenų poreikius, tai šokoladukas su šia užduotimi susidoroja tiktai dvidešimčia procentų. Tad mes pasipildome nešvariu kuru, ir dar kamuojamės nuo sąžinės priekaištų dėl sušveisto saldumyno.
Esant nepakankamą hidrataciją rodo ne tik pastovus troškimas pasistiprinti, bet ir nuotaika, kuri stabiliai laikosi "žemiau nulio". Požymiais gali būti ir galvos skausmai, tamsūs ratilai po akimis, odos suerzinimas, pernelyg aukštas ar pernelyg žemas kraujospūdis, virškinimo sutrikimai ar kvėpavimo sistemos problemos.
Paprastai vietoj to, kad pradėtume gerti, mes imame valgyti ir pakrauname organizmą "ne ta" energija, sumažindami jo produktyvumą. Iš čia – ir tuštumos jausmas, ir kaltės pojūtis prieš save patį, ir sunkumas, slegiantis pečius ir skrandį. Jei alkio jausmą nuslopinsime truputėlį pasūdytu vandeniu, pamažėle įprasime pajusti norą valgyti tik tada, kai išties kils poreikis valgyti.
Stingant vandens organizme, sutrinka gyvybiniai procesai, ir tai sukelia įvairiausius sutrikimus. Laimei, žmonės tai pradeda suprasti: šiandien vis daugiau išvysi ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių su vandens buteliukais rankose.
Vienas iš nemalonumų, kuriuos dovanoja vandens trūkumas organizme – neurologinio pobūdžio sutrikimai. Neurologai perspėja, kad stingant skysčių, įvyksta pažeidimų hemato – encefalinio barjero kapiliarų veikloje ( šis barjeras atskiria centrinę nervinę sistemą nuo kraujotakinės ), o tai gali sukelti išsėtinę sklerozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Kita grėsmė – diabetas, kuris artinasi tuo sparčiau, kuo dažniau mes paprastą vandenį pakeičiame saldžiu ar gazuotu arba sultimis iš pakelių.
Dėl vandens stygiaus kenčia visas organizmas, sustiprindamas tokias ligas, kaip astma, bronchitas, onkologiniai susirgimai. Be to, skystis reikalingas saugiam toksinų išvedimui, tad jo trūkumas gali sukelti organizmo apnuodijimą.
Stumdamas į kiekvieną kūno ląstelę maistingąsias medžiagas ir šalindamas iš jų medžiagų apykaitos procesus, vanduo dirba kaip energijos gamintojas elektrinių turbinose. Norite paleisti mechanizmą visu stiprumu? Išmokite laiku atsigerti!
Mūsų klimato sąlygomis vasarą ir esant minimaliam fiziniam krūviui per dieną reikėtų suvartoti tris su puse litro skysčių drauge su maistu. Tačiau ne viskas, ką galima įsipilti į stiklinę, yra vanduo! Kava, arbata ir gazuoti gėrimai, kuriais tradiciškai malšiname troškulį, duoda priešingą efektą.
Pasak dietologų, patenkinti organizmo vandens poreikį gali, deja, tik vanduo. Iš pirmo žvilgsnio nekalta arbata, taip pat kava, alkoholis ir pramoniniai gėrimai (ypač energetikai), be cheminių komponentų, turi ir vandenį iš organizmo varančių medžiagų. Viena iš jų – kofeinas. Pasižymėdamas šlapimą varančiomis savybėmis, jis yra dehidratuojančiu agentu, be to, sukelia pripratimą, kadangi betarpiškai veikia smegenis. Tai reiškia, kad kava nenumalšinsite troškulio, bet norėsite gerti dar labiau.
Egzistuoja klaidinga nuomonė, jog dažnas vandens vartojimas apkrauna inkstus. Tai netiesa: jie pradeda susidėvėti būtent tuo atveju, kai jiems tenka valyti organizmą ir išvesti atliekas negaunant pakankamo kiekio vandens. Tad jei nenorite inkstuose turėti akmenų, įpraskite gerti skysčių tiek, kiek reikalauja organizmas.
Nevertėtų pamiršti, kad yra ir antra medalio pusė - perteklinis ir netvarkingas gėrimas sukuria papildomą krūvį širdžiai ir kraujagyslėms, skatina šalinti iš organizmo vertingas medžiagas per inkstus ir prakaito liaukas. Todėl neperkraukite organizmo skysčiais – juk nesate vandens bokštas. Tiesiog paskirstykite aštuonias stiklines visai dienai taip, kad netektų daug gerti esant tuščiam skrandžiui, prieš miegą ir kad neužgertumėte maisto labai šaltu vandeniu.
Parengė: Kamilė Vitkutė
Nuotrauka: inmagine.com
2011 08 19
