Nors Lietuvoje vis labiau įsitvirtina sveiko maisto mada, specialistai pastebi, kad sveiko maisto lentynose neretai atsiduria nieko bendra su sveikata neturintys produktai. Nacionalinės sveikatos tarybos įsitikinimu, formuoti sveikos mitybos įpročius gyventojams padėtų ne klaidinančios reklamos, bet sveikatai žalingo maisto – pirmiausiai saldumynų – apmokestinimas papildomais mokesčiais. Tokios iniciatyvos skinasi kelią ir kitose šalyse.
Kai kurios JAV valstijose norima uždrausti „Coca-Cola“
Panaši idėja labai rimtai diskutuojama Vengrijoje, kur norima įvesti vadinamąjį šokolado mokestį, pabranginsiantį daug cukraus arba druskos turinčius maisto produktus. Papildomo akcizo dydis priklausytų nuo cukraus arba druskos kiekio maiste. Taip siekiama pažaboti jau ir šią šalį pasiekusią nutukimo epidemiją, susijusią su daugybe lėtinių ligų, kurių gydymas sveikatos apsaugos sistemai kainuoja milijonus.
„Šiuo metu sveiko maisto sąvoka Lietuvoje labai populiari, jis reklamuojamas visais įmanomais būdais, tačiau mes netgi neturime sveiko maisto apibrežimo. Pasirodo, nėra taip paprasta apibrėžti, kas yra sveikas maistas, kadangi tai susiję su juridiniais dalykais. Su saugiu ar nesaugiu maistu paprasčiau – kai maiste yra tam tikrų pavojingų medžiagų, antibiotikų priemaišų, pesticidų, maistas užterštas mikroorganizmais, jis laikomas nesaugiu. Tačiau maistas gali būti saugus, bet netinkamas sveikai mitybai.
Šiandien egzistuoja daugybė manipuliacijų šiuo klausimu ir sveiko maisto lentynose atsiduria produktai, kuriuose nėra nieko sveika. Visą šią betvarkę reikėtų panaikinti, todėl mes siūlome, kad visgi būtų apibrėžtas maistas, kuris nėra skirtas sveikai mitybai. Pirmiausiai tai angliavandeniais perkrauti produktai – visi saldumynai, miltiniai, konditeriniai gaminiai, saldainiai“, – teigė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
Anot mediko, kai kurios šalys, skatindamos žmones tokio maisto valgyti mažiau, didina šiems produktams akcizus. Mat visame pasaulyje plintanti nutukimo epidemija mokslininkų pirmiausiai siejama su per dideliu saldumynų vartojimu, todėl ieškoma būdų, kaip sumažinti tokio maisto vartojimą.
„Pavyzdžiui, amerikiečiai pasiekė tokią kritinę ribą, kad kai kuriose valstijose svarstoma idėja uždrausti „Coca-Cola“ kaip pavojingą sveikatai produktą. Pas mus šis gėrimas dar nėra taip paplitęs, todėl ir sustabdyti jo vartojimą būtų lengviau. Amerikoje uždrausti „Coca-Cola“ be galo sunku, kadangi visi jį geria. Toks draudimas gali būtų traktuojamas net kaip žmogaus teisų pažeidimas, nors tai daroma žmogaus sveikatos labui. Kol mes dar neturime tokių gilių tradicijų, per akcizus ir kainų politiką galėtume reguliuoti žmonių mitybą. Sveikos mitybos elementai – grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai – galėtų būti skatinami, o nesveikos mitybos elementai – ta pati „Coca-Cola“, konditerijos gaminiai, saldainiai – turėtų didesnį akcizą ir savo kainomis būtų sunkiau prieinami“, – svarstė pašnekovas.
Nutukimas plinta tarp jaunų žmonių
J. Pundziaus manymu, įteisinti tokią idėją būtų visai įmanoma. Juk šiuo metu per akcizus gali būti reguliuojamos alkoholio kainos.
„Nesiūlome uždrausti nė vieno produkto, tačiau šie žalojantys sveikatą produktai gali būti tiesiog brangesni. Pas mus saldumynai kol kas pakankamai pigūs. Visuomenėje, aišku, būtų visokių reakcijų, tačiau kartais gydytojai gydo procedūromis, kurios nepatinka pacientams, bet jie vėliau tampa sveikesni“, – įsitikinęs Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas.
J. Pundzius nesitiki, kad atsiradus tokiam mokesčiui iš karto įvyktų didžiulės permainos žmonių mityboje, tačiau visuomenėje dar kartą nuskambėtų, kas yra sveikas ir nesveikas maistas. Tuo tarpu gautas iš akcizų lėšas būtų galima nukreipti sveikatinimo linkme, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo vietų įrengimui, taigi pinigai, apsukę ratą, sugrįžtų žmonėms.
Anot pašnekovo, tyrimai rodo, kad daržovių, vaisių vartojimas tarp Lietuvos gyventojų didėja, mažiau vartojama gyvulinių riebalų, daugiau – aliejaus, tačiau tarp jaunimo amerikietiška greito užkandžio kultūra vis labiau įsigali.
„Žmogus atsigeria saldžios „Coca-Colos“, kuri žadina apetitą, tuomet norisi kažko sūraus, užkandama sūrių traškučių, o jie vėl skatina troškulį. Šis ydingas ratas ir sukūrė didžiulę nutukimo epidemiją. Pas mus dar nėra daug nutukusių žmonių, tačiau jauni žmonės, pripratę prie nesveikų produktų, taip valgys ir toliau. Jei tam neužkirsime kelio dabar, turėsime liūdnus rezultatus. Tik taip pavyks išvengti griūties, kuri artėja, juolab kad ir fizinis žmonių aktyvumas vis labiau mažėja“, – teigė J. Pundzius.
Verslininkai tikina rinkos neprarasiantys
Vienos iš šokoladinius saldainius gaminančių bendrovių direktorius Algirdas Gluodas įsitikinęs, kad toks mokestis būtų nelogiškas, ir vadina šią idėją tikru nesusipratimu. Esą toks mokestis jau buvo apie 1996 m., tačiau po gamintojų kreipimosi buvo atšauktas.
Anot pašnekovo, šiandieniniuose bandymuose reguliuoti žmonių mitybą yra begalė klaidų. „Dabar mokyklose tokia situacija, kad galima nusipirkti karamelės, kurioje vien tik cukrus, o geresni, vertingesni saldainiai draudžiami. Tegu žmonės pasiskaito apie šokolado vertingąsias savybes, apie tą Dievų maistą, kaip jis tūkstantmečius buvo vadinamas. Jeigu užsimerkiama prieš tokią informaciją, tai panašu į interesų kovą“, – tikino verslininkas.
Kita vertus, jis pernelyg nesibaimina, kad toks mokestis pakenktų jo verslui. Jei akcizai priklausytų nuo cukraus kiekio produkte, šokoladui tektų mažesnis mokestis nei daugeliui kitų saldumynų. Mat jame cukraus daugiausiai iki 50 proc.
„Kakavos produktų pasaulyje šiuo metu trūksta. Dabar surenkamas 3 milijonų tonų kakavos derlius yra nepakankamas patenkinti viso pasaulio poreikiams. Jei mes sumažinsime vartojimą Lietuvoje, kiti jį padidins. Pavyzdžiui, šokolado poreikis labai didėja Azijos rinkoje. Jei pradėsime daryti dirbtinus barjerus, rinka tiesiog persiskirstys.
Šiaip ar taip yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso. Mes negalime paveikti įstatymų leidėjų – tik galime išreikšti savo pageidavimus, kad sprendimus priimantys žmonės truputį pamąstytų. Beje, šokolado lietuviai valgo ne tiek ir daug. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, vienas gyventojas per metus jo suvalgo apie 11-12 kg. Pas mus nėra paskaičiuota, bet manome, kad šis skaičius svyruoja tarp 3 ir 4 kg“, – teigė pašnekovas.
Tuo tarpu Nacionalinė sveikatos taryba savo metiniuose pranešimuose kasmet pažymi, kad Lietuvoje išlieka aukštas sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, susijusių su maisto kokybe ir mityba. Ypač didėja sergamumas nuo insulino nepriklausomu diabetu.
Kas trečias Lietuvos gyventojas turi viršsvorį, o kas penktas yra nutukęs. Nuo 1980 m. nutukimo paplitimas suaugusiųjų tarpe padidėjo tris kartus, auga vaikų nutukimas.
