Riešutai ir džiovinti vaisiai

Pastaruoju metu pirkėjams parduotuvėse siūlomas ypač gausus pasirinkimas riešutų bei įvairių džiovintų vaisių. Šie produktai tampa vis populiaresni ruošiant šventinį stalą. Tad šiame straipsnyje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Tenenienė pasakoja, kuo naudingi riešutai ir džiovinti vaisiai, ir kaip juos išsirinkti iš siūlomos gausos.

Riešutai ir džiovinti vaisiai – papildomos energijos šaltinis
Riešutų ir džiovintų vaisių įvairovė suteikia mums galimybę mėgautis vis kitomis skonio savybėmis bei teikia reikiamos energijos. Pasak K. Tenenienės, džiovinti vaisiai – papildomas maistas, ypač tuomet, kai trūksta šviežių vaisių ir daržovių, ar tiesiog užkandis užimtiems ar keliaujantiems žmonėms.  

Nustačius neatitikimų
Lietuvos vartotojui džiovinti vaisiai ir riešutai dažniausiai tiekiami iš trečiųjų šalių: Irano, Turkijos, Egipto, Brazilijos, Kinijos ir kt. Importuojant šiuos maisto produktus, vadovaujantis specialiaisiais ES reikalavimais, atliekama kokybės ir saugos reikalavimų atitikties kontrolė. Jeigu atlikus laboratorinius tyrimus nustatoma, kad siunta neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra netinkama realizuoti, nurodoma per 2 savaites šią siuntą išvežti iš Lietuvos teritorijos, padaryti nekenksmingą arba sunaikinti.  

Nauda mūsų organizmui
Džiovinti vaisiai ir riešutai yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Džiovintuose vaisiuose yra mineralinių medžiagų, ląstelienos, natūralaus cukraus, skaidulų. Didžiąją riešutų dalį sudaro riebalai. „Riebaluose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3. Organizmas pats negali jų pasigaminti, todėl turi gauti su maistu. Jei šių rūgščių trūksta, apima nuovargis, išsausėja oda. Be to, polinesočiosios riebalų rūgštys skatina cheminių elementų, reguliuojančių kraujo krešėjimą, kraujospūdį, gamybą, stiprina imunitetą. Kadangi omega-6 rūgščių gauname pakankamai, patariama nedidinti jų kiekio, bet valgyti daugiau maisto, kuriame yra omega-3 rūgščių. Būtent šių rūgščių gausu riešutuose,“ – sakė specialistė. Beje, riešutų ypatingos savybės nėra mitas, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios medžiagos apsaugo žmogaus organizmą nuo širdies ligų ir vėžinių susirgimų.  

Kaip išsirinkti ir neapsirikti?
Maisto skyriaus specialistė K. Tenenienė rekomenduoja perkant riešutus ar džiovintus vaisius atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pasak specialistės, nereikėtų pirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra  dėmėti, pajuodę, žemėti. Specialistė taip pat rekomenduoja prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus gerai nuplauti (patartina apipilti verdančiu vandeniu), nes jie „nueina“ ilgą kelią iki vartotojo: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami. „Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, jokiu būdu jo nevalgykite. Laikomi netinkamomis sąlygomis riešutai gali sugesti, o nekokybiškų produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų,“ – sakė K. Tenenienė.

Tiek džiovinti vaisiai, tiek riešutai – sunkiai virškinamas maistas, todėl patartina šiuos produktus vartoti saikingai, nedideliais kiekiais.

Specialistės teigimu, gydytojai įspėja, kad nemažai žmonių yra alergiški riešutams, dažniausiai pastebima alergija žemės riešutams. Pastebėjus alergijos požymių, produkto vartoti negalima. Riešutai alergiškiems žmonėms gali sukelti labai stiprias reakcijas.  

Anakardžiai vertingi geležies kiekiu. Viename grame jos yra beveik tiek, kiek mėsoje.
Graikiniuose riešutuose gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių. Šių rūgščių dėka sustiprėja širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat slopinami odos uždegiminiai procesai. Labai daug tyrinėtojų patvirtino, kad graikiniai riešutai, darydami įtaką cholesterolio koncentracijai, turi reikšmės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
Lazdynų riešutų sudėtyje yra fosforo, kalio, vario, cinko, magnio, seleno. Šiuos riešutus patartina valgyti žmonėms, norintiems išvengti širdies ligų, nes juose yra augalinių riebalų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje.
Migdoluose nemažos kalcio atsargos (daugiausia iš visų riešutų), gausu magnio, vitamino E, randama seleno.
Pistacijose, kaip ir kituose riešutuose, gausu mineralų: kalcio, geležies, cinko. Tiek graikiniuose riešutuose, tiek pistacijose esančios rūgštys mažina cholesterolio kiekį.
Žemės riešutai – didelės maistinės vertės produktas. Žemės riešutuose nemažai riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų. 100 g riešutų yra 46,6 g riebalų, vertingesnių už gyvulinius riebalus, nes pagrindinę jų dalį sudaro nesočiosios riebiosios rūgštys, mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad žemės riešutuose gausu fitocheminės medžiagos resveratrolio (jos dar randama vynuogių odelėse ir vynuogių produktuose – raudonajame vyne, sultyse), mažinančios širdies ligų riziką.
Razinos yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Jose yra geležies, kalio, vitaminų C ir B, ląstelienos, natūralaus cukraus.
Džiovintos slyvos suteikia daug energijos ir turi skaidulų, vitaminų bei antioksidantų, yra gera profilaktinė priemonė prieš vėžį ir kitas ligas.
Abrikosai pasižymi subtiliu skoniu ir lengvu aromatu. Džiovinti abrikosai iš visų vaisių turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies.

VMVT informacija