Lietuviai aliejų renkasi kaip slavai

Gyventojų mitybos tyrimai parodė, kad beveik 60% žmonių maistui ruošti renkasi augalinį aliejų, rekomenduojamą vartoti kaip sveikesnį ir naudingesnį. Tačiau specialistai dėl to neypač džiūgauja – neišprusę pirkėjai esą sugadina ir geriausius produktus.

Prieš dešimtmetį (1997–1998 m.) Respublikinio mitybos centro atlikti Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų rezultatai parodė, kad 57,6% šalies gyventojų mitybai vartoja augalinį aliejų, 28,9% – gyvūninius riebalus, 5,9% – sviestą ir 7,6% – margariną. Statistiškai vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartoja 15,6 kg augalinio aliejaus. Įdomu yra tai, jog per dešimtmetį mūsų mitybos įpročiai nepasikeitė, geriau ir taisyklingiau maitinasi tik apie 20% Lietuvos gyventojų.

Kaip žinoma, augaliniuose aliejuose gausiai esama mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, jos laikomos kur kas naudingesnėmis už gyvūniniuose riebaluose vyraujančias sočiąsias riebalų rūgštis. Pasak mitybos specialistų, kad būtų išlaikytas tinkamas sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis maiste (norma yra 2:3), gyvūninių riebalų kiekį reikėtų apriboti, o augalinių aliejų vartoti daugiau. Rita Sadūnaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji gydytoja higienistė, pažymi, kad iš prekybos įmonėse parduodamų visų augalinių aliejų mūsų šalyje tebėra populiariausi pigesni, prastesnės kokybės, kartu ir menkos mitybinės vertės, dažniausia genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai.
Nieko gero apie lietuviškus aliejaus vartojimo įpročius negali pasakyti ir Edita Gavelienė, gydytoja dietologė. „Suvartojamo aliejaus kiekis iš tikrųjų yra smarkiai padidėjęs, bet jis išaugo kaitinamo aliejaus sąskaita. Žmonės viską kepa aliejuje ir tai pateikia kaip sveikesnį gyvenimo būdą, nors tai netiesa“, – pabrėžia specialistė. Pasak jos, organizmui aliejus naudingas tik tada, kai vartojamas žalias arba labai mažai kaitintas. Be to, jo per dieną suvalgyti reikėtų apie 2–3 šaukštus, nes tai – labai kaloringas produktas, 100 g aliejaus vidutiniškai turi 700–900 kcal.

Įpročiai - slaviški
Parduotuvėse aliejų yra įvairiausių: pradedant spaustais iš žemės, kokosų riešutų, kukurūzų, palmių, rapsų, sezamų ir baigiant vis labiau populiarėjančiu alyvuogių aliejumi, kurio gausiai vartojama Viduržemio jūros regione. VMVT duomenimis, Lietuvoje, kaip ir Rusijoje ar Ukrainoje, populiariausias yra saulėgrąžų aliejus, nuo jo neatsilieka aliejus iš rapsų. Tai, pasak specialistų, nėra blogai, mat žmogaus organizmui vertingiausiais laikomi aliejai, turintys daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių. Būtent tokie ir yra alyvuogių, rapsų, kukurūzų, saulėgrąžų, sojų aliejai.

Renkantis aliejų, pasak p. Sadūnaitės, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į produkto kilmės šalį, prekinę išvaizdą, kvapą, bet ir į tinkamumo vartoti terminą. „Jis paprastai yra ilgiausias alyvuogių aliejui – trunka iki 12 mėn., kitų rafinuotų aliejų – 8 mėn., nerafinuotų – 4 mėn., o sėmenų aliejui – 1,5 mėn., – vardija specialistė. – Tinkamiausia vieta aliejui laikyti – kambario temperatūra. Šaldytuve laikomame aliejuje dažnai atsiranda nuosėdų, jis gali sutirštėti, tačiau ilgiau palaikytas kambario temperatūroje vėl įgauna pirmykštę išvaizdą.“
VMVT atstovė priduria, kad jokiame – nei šildant išgautame pirmojo spaudimo, nei šaltai spaustame aliejuje – negali būti randama jokių maisto priedų.

Parengė Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2007 08 10
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>