This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Kokie vitaminų trūkumo požymiai ir iš kur jų gauti?

2011-02-11
Publish your own article

Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmui augti, vystytis, gintis nuo ankstyvo senėjimo. Organizmas gamina tik kai kuriuos vitaminus, kitų beveik nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu.

Vitaminų mums reikia nedaug - paros norma yra nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų, tačiau be jų negalėtume egzistuoti.

Jeigu organizmui stinga vitamino A, sutrinka skrandžio, kepenų veikla, pablogėja regėjimas, jaučiamas nuovargis.

Trūkstant B grupės vitaminų, padidėja dirglumas, sutrinka medžiagų apykaita, gali pradėti tirpti rankos bei kojos, sutrikti širdies veikla.

Kai trūksta vitamino C, silpnėja žmogaus atsparumas ligoms, stresams, dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja darbingumas, pablogėja miegas, nuotaika.

Vitaminas D dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, todėl jo stoka sutrikdo kaulų mineralizaciją - pradeda minkštėti kaulai.

Kai trūksta vitamino E, prastėja žmogaus savijauta, kamuoja aukštas arba žemas kraujospūdis, migrena, didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Dėl vitaminų stokos gali sutrikti dauguma organizme vykstančių biocheminių procesų, tarp jų ir antioksidacinių medžiagų, gamyba. Pagrindiniai antioksidantai, kuriuos žmogus turi gauti su maistu, yra beta karotinas, vitaminai C ir E bei selenas.

Norint, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų, būtina laikytis sveikos mitybos rekomendacijų: suvalgyti per dieną šviežių vaisių, uogų, žalumynų ir daržovių ne mažiau kaip 400 g. Riebaluose tirpiais vitaminais (pvz.: A, D, E) organizmas aprūpinamas valgant pieno produktus, rupią juodą duoną, riebią žuvį, morkas, vartojamą aliejų ar sviestą. Beta karotino randama morkose, įvairių rūšių kopūstuose, salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose, uogose, vaisiuose. Vitamino C gausu kopūstuose, juoduosiuose ir raudonuosiuose serbentuose, erškėtrožių uogose, aktinidijose, šaltalankiuose; nemažai jo išlieka ir raugintuose kopūstuose. Vitamino E yra grūduose, grikių, avižų kruopose, augaliniuose aliejuose. Seleno yra jūros gėrybėse, grūdų gaminiuose, daržovėse.

Valgant šviežią, kokybišką, įvairų maistą, papildomų sintetinių vitaminų ar kitų maisto papildų prireikia retai. Mažai tikėtina, kad greito nuvargio, dirglumo priežastis yra būtent vitaminų stygius. Būtų naivu tikėtis, kad nuovargį, sukeltą ilgalaikio streso, sutrikusio miego, socialinių problemų, pašalins vitaminų ar kitų cheminių medžiagų rinkinys.

Iš kur gauti vitaminų ir kokius rinktis?

Kaip negalima atsigerti vandens už kelias dienas, taip ir vitaminų negalima prisivalgyti ar susileisti injekcijomis ilgesniam laikui. Valgant šviežią, kokybišką, įvairų maistą, nereikia jokių papildomų sintetinių vitaminų ar kitų maisto papildų.
Vitaminų kiekis gali labai sumažėti dėl netinkamo maisto produktų laikymo ar patiekalų ruošimo. Vitaminų pritrūksta dažniausiai dėl nevisavertės mitybos arba sutrikus vitaminų pasisavinimui dėl gretutinių ligų (skrandžio ir žarnyno, senatvinių aterosklerotinių virškinamojo trakto pakitimų), vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., antibiotikus, vidurius laisvinančius, dažnai valant žarnyną klizmomis).
Prakaituojant, vemiant, viduriuojant, karščiuojant, sunkiai dirbant, sportuojant, rekomenduočiau padidinti kalio, kalcio, magnio kiekį maiste. Augant, senstant, vyrų ar moterų klimakso, nėštumo metu, natūraliai maitinant kūdikį rekomenduočiau papildyti mitybą multivitaminų kompleksais, specialiais konkrečioms vartotojų grupėms. Esant kelionėje ar negalint užtikrinti normalios kokybiškos mitybos, geriau tiktų vitaminų ir mikroelementų kompleksai, kur dienai skirtame paketėlyje su 4–5 įvairios paskirties preparatais gausime paros vitaminų ir mikroelementų normą.
Pagyvenusių žmonių, rūkalių bei alkoholį vartojančių asmenų virškinamojo trakto gleivinė pakinta, todėl blogėja vitaminų pasisavinimas.
Reikia įsidėmėti – jei rūkai, geri, persivalgai ar kitaip sąmoningai žaloji savo sveikatą, kiekvieną litą, išleistą rūkalams, alkoholiui ar saldumynams, padaugink iš dešimties ir tą sumą atidėk pašlijusiai sveikatai taisyti.
Tam tikri maisto produktai ir gėrimai didina vitaminų poreikį (pvz., žmonės daug geriantys gazuotų gėrimų, ilgainiui ima stokoti vitaminų A, E, C, B6, B12, vartojantys daug saldumynų – B grupės vitaminų). Vartojant vieno vitamino preparatus, organizme gali sutrikti kitų vitaminų pusiausvyra. Linkusių į nutukimą žmonių – vitaminų vartotojų – tyko didesni pavojai. Daugelyje vitaminų kompleksų didelę dalį sudaro vitaminas C, kuris dar labiau pagerina apetitą.
Verta žinoti, kad vitaminų perdozavimas kartais pavojingesnis už nežymų jų trūkumą, sukelia kepenų, inkstų, skrandžio ir kitų organų ligas.

Daugiau informacijos apie vitaminus >>

Nuotrauka: inmagine.com

 

2011 02 11