This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Kaip išsivalyti kraujagysles ir išvengti ligų?

2011-11-24
Publish your own article

Šios ligos dažnai atsiranda dėl suprastėjusios kraujagyslių funkcijos: kraujagyslės sustandėja, užkalkėja ir praranda elastingumą, taip pat sumažėja jų spindis. Sustandėjusios ir susiaurėjusios kraujagyslės yra viena pagrindinių padidėjusio kraujo spaudimo priežasčių. Sumažėjus kraujagyslių spindžiui suprastėja kraujotaka ir padidėja kraujo spaudimas. Kraujagyslių būklę ir amžių gerai parodo arterinių kraujagyslių standumo/lankstumo testas. Standartiškai matuojama karotidinės arterimos intima media sluoksnio storumas (carotid intima media thickness (IMT). Kuo šis sluoksnis storesnis, tuo arterijų būklė blogesnė. Taip pat naudojama PWA (pulse wave analysis), kur ant rankos uždedamas panašus prietaisas kaip kraujo spaudimui matuoti. Visai neseniai PWA testas parodė, kad mano kraujagyslių amžius yra kaip vidutinio 15 metų amžiaus žmogaus. Čia reikia pažymėti, kad kraujagyslių plokštelės/apnašos atsiranda tik ant arterijų, ir jų nerandama ant venų.

Tad labai svarbu kad kraujagyslės būtų “švarios”, o jei jau yra problemų tai kraujagyslių būklę tikrai galima pagerinti pakeitus gyvenimo būdą ir ypač mitybą.  Čia pateiksiu keletą būdų kaip “atjauninti” kraujagysles ir pagerinti jų funkciją bei taip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.


Mažai riebalų turinti dieta


Bet turbūt bene geriausiai kraujagysles atjaunina mažai riebalų turinti veganiška dieta. Tokia dieta savo pacientus gydo Dr. Ornish, Dr. McDougal, Dr. Esselstyn, Dr. Barnard ir kt. Ir jie pasiekia labai gražių rezultatų. Dr. Onish yra publikavęs ne vieną studija kaip tokia dieta išvalo ir atjaunina kraujagysles ir sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Suprantantiems anglų kalbą siūlau pažiūrėti video “Make yourself  Heart attack proof”, Dr. Esselstyn. Čia yra kraujagyslių nuotraukos bei Dr. Esselstyn publikuotos studijos kur parodoma kaip būklė pagerėjo  sekant veganišką mažai riebalų turinčia dietą.

Pernai media pranešė, kad net buvęs JAV presidentas B.Clinton taip pat nusprendė sekti tokio tipo dietą (tiesa, jis kartais valgo žuvį), ir gerai žinoma, kad B.Clinton kraujagyslių būklė buvo labai prasta, nes jam prireikė operacijos, kuri daroma, užkalkėjus/užsiblokavus širdies vainikinei arterijai. Jei ši arterija tampa užblokuota, tai puikiai parodo, kad ir visos likusios arterijos yra prastos būklės.

Kas yra veganiška mažai riebalų turinti dieta?

Mažai riebalų turinti dieta yra, kai iš riebalų gaunamos kalorijos neviršija 10%, kas būtų apie 20-25 g riebalų per dieną. Dauguma kalorijų gaunama iš angliavandenių: visų grūdų košės, bulvių, vaisių, daržovių, pupelių, lęšių. Atsisakoma visų aliejų, arba vartojama po labai nedaug. Čia dar patarčiau bent kuriam laikui atsisakyti gluteino (kviečiai, rugiai ir miežiai), nes jis gali skatinti uždegiminius procesus ir taip gali nepavykti pagerinti kraujagyslių būklės arba rezultatai bus mažiau sėkmingi. Geriau valgyti soras, grikius (tik geriau neskrudinti), avižas, rudus ryžius, bolivines balandas. Laikantis tokios dietos taip pat atsisakoma mėsos, pieno, kiaušinių, žuvies produktų.

Ir jei jums ar jūsų artimiesiems yra problemų su kraujo spaudimu ar užkalkėjusiom kraujagyslėm tai veganiška/augalinio maisto, mažai riebalų turinti, dieta turėtų būti pirmas gydymo metodas.

Veganiška mažai riebalų turinti dieta taip pat sumažina bendra cholesterolį, LDL (MTL), uždegiminius rodiklius, kurie kaip manoma yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tokia dieta sumažina vėžio riziką, ypač prostatos ir krūtų. Tad net jei ir nėra problemų tokia dieta yra gerai, tik žinoma reikia valgyti pakankamai  kalorijų, ir vartoti B12 vitaminą  ar bent jau kas metus pasidaryti B12 testą.

Vitaminas C

Norvegijos mokslininkų atlikta studija rodo, kad daug maisto produktų turinčių vitamino C vartojimas turi teigiamą poveikį kraujagyslių būklei. Daug vitamino C turi vaisiai ir daržovės, geriau žali, nes termiškai apdorojant (verdant, kepant, ar kitaip kaitinant) dalis vitamino C žūsta. Šios studijos rezultatai rodo, kad vartojant daugiau vaisių ir daržovių turinčių vitamino C, kraujagyslių (arterijų) būklės prastėjimas sulėtėja. Kita studija taip pat parodė, kad vitaminas C pagerina kraujagyslių būklę. Kalifornijos Universiteto atliktas tyrimas rodo, kad kraujyje cirkuliuojančio vitamino C lygis (kuris priklauso nuo vitamino C suvartojimo su maistu ar papildais) siejamas su mažesniu kraujo spaudimu. Padidinus vitamino C lygį kraujyje 1 mg/dl, sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja 4 mgHg. Čia reikia pažymėti, kad kraujo lygis bene labiausiai priklauso nuo kiek vartojama/gaunama su maistu.


Infra raudonų spindulių pirtis.

Pirtis, ir ypač infraraudonųjų spindulių, gali pagerinti kraujagyslių endotelinio audinio būklę ir sumažinti aterosklerozę. Tai paaiškinama tuo, kad infraraudonieji spinduliai skatina NO (azoto oksido) gamybą organizme. NO atpalaiduoja kraujagysles ir taip sumažina kraujo spaudimą, pagerina kraujotaką. Viena studija tai pat parodė, kad infraraudonųjų spindulių terapiją gavę žmonės sumažino kraujo spaudimą vidutiniškai 4 mmHg.

Fizinis aktyvumas

Dar svarbu sportuoti, ir čia nereikia būti atletu, pakanka net greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiu , taip pat gerai šokinėti ant batuto. Tyrimai rodo, kad norint pasiekti bent minimalų teigiamą poveikį reikia bent 150 min per savaitę, bet geriau 250 min. Nepaisant to net ir 5 min per diena bus geriau nei nieko ir tai gerai pradžia.

Česnakas

Česnakas visiems gerai žinoma daržovė/vaistažolė/ prieskonis ir jis turi labai daug įvairių naudingų savybių. Pagrindinė veiklioji medžiaga česnake yra alicinas. Ne viena studija parodė, kad česnako ar česnako papildų vartojimas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai: sumažina širdies infarkto, insulto, aterosklerozės riziką. Viename tyrime didelę česnako papildų dozę vartojusiems žmonėms kraujagyslių apnašos/plokštelės sumažėjo 5%, kas yra nemažai. Per keturis metus vartojant česnako papildus tyrimo dalyviams (amžius 50-80 metų) arterijų plokštelės sumažėjo 6%. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad česnako papildai ne tik sumažina aterosklerozės riziką, bet net gali ir sumažinti apnašas kraujagyslėse ir pagerinti jų funkciją. Čia aš vėl pirmenybę teikčiau natūraliam česnakui nei papildams, bet jei kas labai bijo česnako kvapo tai galima vartoti ir papildus. Nepaisant to, yra manančių, kad česnako pastoviai vartoti nereikia, nes jis taip pat veikia kaip silpnas antibiotikas, ir net gali neigiamai paveikti žarnyno florą. Bet jei turite širdies ir kraujagyslių ligų problemų, tai žinoma, česnaką reiktų vartoti, bet dėl profilaktikos pastoviai tikrai nereiktų. Nepaisant to vieną kitą kartą per savaitė tikrai galima. Dar galima pasidaryti česnako tinktūra naudojant alkoholį ir po to nusunkus vartoti. Taip pat naudokite svogūną.

Česnakas taip pat sumažina LDL (MTL) cholesterolį, bet kaip ne kartą sakiau, jis nėra pats svarbiausias faktorius, daug svarbiau yra trigliceridai, taip pat CRP (CRB), homocysteinas, HDL ir TGL santykis, taip pat oksiduotas LDL ir labai mažo tankio LDL (small density LDL). Be to, česnakas taip pat turi stiprų antivėžinį poveikį ir pagal dr. Gregor, česnakas tarp visų daržovių yra pirmoje vietoje pagal šią savybę. Beje suprantantiems anglų kalba siūlau pažiūrėti Dr. Gregor’s paskaitas. (Latest in Nutrition)

Turmerikas (ciberžolė)

Turmerikas mažina uždegiminius procesus. O pastarieji yra vieni pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų faktorių. Vyraujant uždegiminiams procesams gaminama daugiau cholesterolio, kuris po to naudojamas kraujagyslėms remontuoti, ir taip susidaro aterosklerozė, bet čia reikia pažymėti, kad dauguma plokštelių/apnašų yra ne kraujagyslės paviršiuje/viduje kur teka kraujas, o vidinėje jos dalyje. Tad vartojant tumeriką sumažinami uždegiminiai procesai ir taip sumažinama širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimai taip pat rodo, kad tumerikas ar jo aktyvus ingredientas - kurkuma, prilygsta ne vienam cheminiam vaistui ir nesukelia pašalinių neigiamų efektų.
Turmerikas kaip ir česnakas skystina kraują, mažina trombocitų agregaciją. Kuo skystenis kraujas, tuo geresnė cirkuliacija, lengviau širdžiai. O jei kraujas labai krešus, tai širdžiai tenka didesnis krūvis, padidėja kraujo spaudimas, pradeda vystytis aterosklerozė. Vartoti reiktu 1-2 šaukstus per dieną ,geriau su trupučiu riebalų ir pipiro, nes tai padeda geriau įsisavinti.

Vitaminas D

Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės turintys didžiausią vitamino D lygį kraujo plazmoje (25-hydroxy colecalciferol, neaktyvi vitamino D forma), turi mažiausiai sustandėjusias kraujagysles. O žmonės su žemiausiu vitamino D lygiu turėjo standžiausias kraujagysles/arterijas. Tad vasarą reikia pabūti saulėje apie 20 min, tarp 11-14 val, kad pasigamintų vitaminas D (reikia degintis be kremo ir užtenka 10-20 min per dieną, apnuoginus bent viršutinę kūno dalį). Tai pat galima naudoti papildus, ir daugumai reikia zymiai daugiau nei rekomenduojamos normos. Kaip pasiekti optimalią (virš 60 ng/ml arba 150 mmol/L) 25-D3 koncentraija (neaktyvi vitamino D forma cirkuliuojanti kraujotakoje), daugeliui reikia suvartoti  2000-5000 IU (tarptautinių vienetų) ar net daugiau. Idealiai pries vartojant reiktu pasidaryti testą ir taip pat testą pakartoti po keleto mėnesių.

Vitaminas K

Vit. K yra dar vienas vitaminas, siejamas su geresne kraujagyslių būkle. Teigiama, kad vitaminas K skatina kalcio atidėjimą į kaulus, o ne ant kraujagyslių sienelių. O štai keletas metaanalizių (studija kur apžvelgiami rezultatai iš keleto studijų) parodė, kad yra asociacija tarp kalcio papildų vartojimo ir padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų. Ir tai atsitinka būtent todėl, kad kalcis atsiduria ant kraujagyslių sienelių, o ne kauluose. Kietas geriamas vanduo taip pat gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tikrai yra geresnių būdų sustiprinti kaulus nei vartoti pieno produktus ar kalcio papildus. Vitamino K (K1) yra daug žalios spalvos lapinėse daržovėse, kaip salotos, špinatai. Vitaminą K (K2) taip pat gamina mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos, tad labai svarbu palaikyti gerą žarnyno būklę.

Granatai

Viena studija parodė, kad granatų sultys taip pat sumažina arterijų standumą. Metus vartojant granatų sultis karotidinės arterijos (intima-media thickness (IMT) sluoksnio storumas vidutiniškai sumažėjo 30%, kai nevartojantiems granatų sulčių IMT padidėjo 9%. Kraujo spaudimas sumažėjo 12%, kas būtų virš 10 mmHg. Priedo, sultys vartojantiems tyrimo dalyviams sumažėjo oksiduotas LDL cholesterolis, kuris yra siejamas su ateroskleroze. Yra gerai žinoma, kad granatai ir jų sultys turi labai daug antioksidantų, kurie, kaip manoma, ir sumažino arterijų standumą. Įdomu, kad dalyviams tęsiant granatų sulčių vartojimą kitus 2 metus, daugiau nei kraujagyslių standumas, nei kraujo spaudimas nebesumažėjo, bet tai gali būti ir dėl to, kad žmonės tiesiog nebevartojo sulčių ar vartojo ne kiekvieną dieną, kaip atsitinka per ilgą laiką trunkančias studijas. Reikia taip pat pažymėti, kad tai buvo mažo masto studija ir sultis vartojo tik 10 dalyvių. Įdomu, kad buvo vartojama tik 50ml sulčių per dieną, tiesa, kiek suprantu, jos ten buvo specialiai paruoštos laboratorijoje spaudžiant iš šviežių granatų, po to pasterizuotos ir prieš vartojant praskiestos. Manau, žymiai geriau būtų tiesiog suvalgyti vieną prinokusį granatą per dieną, kurį nusipirkus reikia kelias dienas palaikyti kambario temperatūroje.

Magnis padeda atpalaiduoti kraujagysles ir taip sumažina kraujo spaudimą . Magnio turi žalios spalvos lapinės daržovės, taip pat kanapių ir chia sėklos ir kai kurie riešutai. Bet labai priklauso kokioje dirvoje augalas augo. Jūros daržovės taip pat turi daug magnio, tik problema, kad gali dėl jūrų ir vandenynu užterštumo gali turėti sunkių  metalų ir kitų toksiškų darinių.

Alyvuogių lapų ekstraktas sumažina kraujo spaudimą

Kraujo spaudimą taip pat sėkmingai sumažina alyvuogių lapų ekstraktas (olive leaf extract). Kas įdomiausia, kad jie sumažino kraujo spaudimą beveik tiek pat kiek kraujo spaudimui mažinti naudojami vaistai ir žinoma, alyvuogių lapų ekstraktas neturi pašalinių efektų. Vienai tyrimo dalyvių grupei buvo duodama 500mg alyvuolgių lapų ekstrakto per dieną, kita grupė du kartus per dieną vartojo 12.5 mg vaisto Captopril, po dviejų savaičių kai kuriems vaisto dozė buvo padvigubinta. Tyrimo pradžioje vidutinis dalyvių kraujo spaudimas buvo 149.3±5.58 mmHg (alyvuogių lapų ekstrakto grupė) ir 148.4±5.56 mmHg (Captopril grupė) Po 8 savaičių alyvuogių lapų ekstraktą vartojusiems žmonėms sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 11.5±8.5 mmHg, kai Captopril vaista vartojusiems žmonėms kraujo spaudimas sumažėjo 13.7±7.6 mmHg. Nors vaistu grupei kraujo spaudimas sumažėjo truputi daugiau, statistinė analizė rodo, kad šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas, kas reiškia, kad alyvuogių lapų ekstraktas sumažina kraujo spaudimą ne blogiau nei Captopril vaistas. Priedo, alyvuogių lapų ekstraktą vartojusiems žmonėms sumažėjo trigliceridai (kraujyje transportuojami riebalai), kai Captopril vartojusiems žmonėms to pasiekti nepavyko.

Straipsnio autorius: Andy Jaksevičius
Šaltinis: sveikatossaltinis.blogas.lt
Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.
Nuotrauka: sxc.hu