Gąsdinti žmones nesveiku maistu darosi madinga

Mityba pagal pranešimus

Gąsdinimai nesveiku, pavojingu maistu neretai perauga į sveiko maisto šlovinimą. „Maitinkitės sveikai ir gyvensite šimtą metų!“ – toks galėtų būti šių dienų šūkis.
Štai ir mano tėtis šventai tiki, tuo kas apie maistą rašoma žiniasklaidoje. Naršydamas internete atrado, kad norint išvengti onkologinių ligų, reikia valgyti daug brokolių. Dvi savaites pietų lėkštėje žaliavo šios daržovės, kol nepasirodė žinutė, kad dažnai valgant brokolius, tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja tris kartus. Išsigando žmogus. Tiesa, beskaitydamas straipsnį toliau aptiko užuominą, kad norint išvengti tokių ligų reikia bent kartą per dieną suvalgyti 200 gramų pomidorų. Dabar - nė dienos be pomidorų. Bent jau iki kito pranešimo.
Tačiau ar tikrai sveikas maistas gali tapti panacėja nuo visų ligų? Mitybos specialistai kategoriški - sveika mityba tikrai neapsaugo nuo visų ligų, tuo labiau jų negydo.

Seniau nevalgė sveikiau

Žmonės niekada nesimaitino tobulai. Iki XX a. vidurio didžiausia problema buvo visaverčio maisto stoka. Žmonės valgė tai, ką turėjo. Galėjo net visą dieną valgyti vienodą maistą, pavyzdžiui, vien duoną. Tačiau kuomet kalba pasisuka apie maistą, visi kaip vienas sako, kad anuomet visi maitinosi kur kas sveikiau. Dietologų teigimu, tai nėra tiesa.
„Dažnai tenka girdėti, kai žmonės sako, kad mūsų protėviai valgė riebų sotų maistą, lašinius ir niekas netukdavo. O dabar tai mums paišoma kaip blogis. Bet gi tuomet jie dirbo sunkų fizinį darbą, tuo tarpu šių laikų statistinio lietuvio darbas - sėdėti prie kompiuterio. Jei per dieną judėtumėme kiek mūsų protėviai, galėtumėme maitintis kaip jie“, - sako Vilniaus universiteto, medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas.

Ekologiški - nereiškia geresni

Apklausos rodo, jog dauguma žmonių mano, jog ekologiški produktai yra geresni ir naudingesni sveikatai. Deja, tyrimai, atlikti lyginant ekologiškų ir įprastų, neekologiškų, produktų poveikį sveikatai, atskleidė, kad jų poveikis sveikatai vienodas.
Autoriai padarė išvadą, kad ekologiški produktai nėra nei geresni, nei naudingesni, neturi daugiau įtakos sveikatai nei įprasti neekologiški. Taip pat nustatyta, kad ekologiški produktai biologine verte nesiskiria nuo neekologiškų.

Druska - pavojingiau nei E

Kitas šių dienų siaubas yra E - maisto priedai, kurių yra daug ir įvairių, bet gąsdinama visais. Retas kuris susimąsto, kad mums įprasta valgomoji druska taip pat pavojinga, gal net pavojingesnė nei natrio glutamatas. Druska yra viena arterinės hipertenzijos priežasčių.
Naujausiose JAV mitybos rekomendacijose, paskelbtose 2011 metų vasario mėnesį, natrio kiekį maiste rekomenduojama dar labiau sumažinti - nuo anksčiau rekomenduotų 2300 mg iki 1500 mg. O nuo šių metų Argentinoje kavinėse uždrausta ant stalo statyti druskines.

Komentaras: Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė:

Maždaug 50 procentų žmogaus sveikatos lemia mityba, kitą dalį - genetika, kurios kol kas negalime pakeisti, aplinkos tarša, žalingi įpročiai. Problemų dėl netinkamos mitybos atsiranda ne iškart, gali praeiti keleri metai, kartais net dešimtmečiai. Tačiau kartais jos reikšmė sveikatai pervertinama. Sveika mityba tikrai neapsaugo nuo visų ligų, tuo labiau jų neišgydo. Pavyzdžiui, tinkama mityba gali apsaugoti nuo nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto, net jei yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Bet yra nedidelis procentas žmonių, kurie vis vien suserga antro tipo cukriniu diabetu, nors yra nenutukę ir sveikai maitinasi. Sveika mityba negali nei apsaugoti, nei išgydyti tokių sunkių ligų kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, sustabdyti žmogaus senėjimo, apsaugoti nuo apsigimimų.
Nepamirškime, kad, be maisto, yra ir valgytojas. Gerti pieną yra sveika, bet jei žmogaus organizmas jo netoleruoja, tai tikrai nėra gerai. Riešutai – puikus produktas, bet tik nealergiškam jiems žmogui. Tačiau nuomonė, kad jei ko nors noriu, vadinasi, tos medžiagos trūksta organizmui, nėra teisinga. Jei organizmui ko nors trūksta, jis sugeba pasisavinti daugiau tos medžiagos iš maisto, bet tikrai nemoka pasakyti, ko nori valgyti. Jei žmogus kurį laiką labai nori vieno produkto ar jų grupės pavyzdžiui saldumynų, tai susiję su netinkama mityba, bet ne taip tiesiogiai. Alkis gali pasireikšti skirtingai, todėl tam tikro maisto norėjimas yra viena alkio apraiškų. 

Parengė: Evelina Machova
Nuotrauka: sxc.hu