Viena svarbiausių pirtininkų taisyklių – visada turėti arbatos sau ir draugams.
Kadaise, kol pirtyje buvo tik „pradinukas“, pirmo Lietuvos pirtininkų festivalio organizatorius Jonas Novogreckis daug įvairiausių pirties gėrimų išbandė. Ir mineralinio vandens, ir sulčių į pirtis nešėsi, kol galiausiai suprato, jog tai tik neišmanėliams. Pirties gėrimas turi skatinti prakaitavimą, varyti iš organizmo šlakus, o tam labiausiai tinka arbata.
Sveika – tik šviežia
Arbata pirtyje nėra dabarties ponų pramanas. Ji nuo amžių glūdumos yra vertinama kaip geriausias gėrimas pirtyje, nes arbata turi labai daug naudingų medžiagų (eterinių aliejų, taninų, kofeino, įvairiausių vitaminų, mikroelementų ir kt.), papildančių gydomąjį pirties efektą.
Tikri pirties mėgėjai žino, kad arbatą reikia gerti šviežią. Ją užplikius reikia laikyti tik 5–6 minutes, nes palaikius ilgiau, ji praras daug gerųjų savo savybių ir, užuot tonizavusi organizmo veiklą, ims slopinti ją, netgi gali pabloginti savijautą.
Arbata arbatai nelygu
Iš ko geriausia ruošti pirties arbatas? Ogi nelygu, ko iš gėrimo tikiesi.
Jei pirtyje nori palikti savo peršalimą, stipriai išprakaituoti, tam labai tiks citrinmedžio ar aviečių, liepų žiedų arbatos. Tačiau nevalia pamiršti, jog šią arbatą reikia gerti saikingai, kad per daug neapkrautume širdies ir inkstų. Labai naudingos yra ir mėtų, žemuogių, serbentų lapų arbatos, taip pat stumbražolės, juozažolės. Peršalus labai tinka erškėtrožės arbata, turinti daug C, B, K, P vitaminų. O jei dar ir kosulys kankina, nepamirškite čiobrelių.
Nusprendus pirties procedūromis pagerinti virškinimą, labai tiks ramunėlių arbata, turinti stiprų priešuždegiminį, antispazminį, skausmą malšinantį poveikį. Naudinga ramunėlių arbata palepinti ir savo odą.
Pirties žinovai teigia, kad pirties arbatoms tinka ir kitokios vaistažolės: pipirmėtės gerina virškinimą, medetkos slopina uždegimą ir stiprina organizmą, melisa padeda atsipalaiduoti, mažina nervinę įtampą, jonažolė mažina depresiją, nerimą.
Gamtos vaistinėje nėra nė vieno nenaudingo augalo. Visi jie, jei tik tinkamai paruošti ir naudojami, tarnauja žmogaus sveikatai. Žalioji arbata apskritai netgi vadinama jaunystės eliksyru. Ji ne tik skatina prakaitavimą, bet ir valo poras, drėkina odą, daro ją elastingą.
Piktnaudžiauti nedera
-Kokią arbatą pirtyje sveikiausia gerti: šaltą ar karštą? Atsakymą į šį klausimą pirties mėgėjams padėjo rasti Harvardo universiteto mokslininkai, atlikę bandymą: vieną žmonių grupę pirtyje girdė lediniu vandeniu, o kitą grupę – karšta arbata. Paaiškėjo, jog nuo šalto vandens temperatūra sumažėjo tik burnoje, o nuo karštos arbatos po 15 minučių viso kūno temperatūra nukrito 1–2 laipsniais.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad pirtyje net puikiausia arbata piktnaudžiauti nereikėtų, nes taip bus perkraunamas organizmas, atsiras nemalonus sotumo pojūtis. Anot jų, troškulį galima numalšinti ir negeriant, o tik 2–3 kartus išskalavus gerklę. Apgaulingas noras gerti atsiranda ne todėl, kad organizmą iš tikrųjų kankina troškulys, bet dėl sudirgusios burnos ertmės gleivinės.
Beržo ašara
Ne paslaptis, kad į pirtis dažniau nei arbata atklysta kitokie, taip pat žmogų sveikatinantys gėrimai. Tikri pirties mėgėjai žino, kaip pirtyje gera gardžiuotis sula. Bet iš kur jos tokiu metu paimsi, jei geriausia sula yra tik šviežia, o tokios jos galima turėti vos 2–3 savaites pavasarį.
Tiesa, yra žmonių, mokančių sulą išlaikyti ir ilgesnį laiką. Užraugtą ją su grūdais ar kitais priedais statinėse galima išlaikyti iki 3–5 mėnesių. Tačiau tokiu metų laiku kaip šis ir raugintos sulos atsargos jau yra išsekusios. Dar galima sulą konservuoti, tačiau iš jos tiek naudos, kaip ir iš pasaldinto vandens.
Visgi žinant vertingąsias sulos savybes ir tai, kad ji gerina medžiagų apykaitą, stiprina visą organizmą, gydo inkstų akmenligę, lengvina reumato skausmą, nereikėtų praleisti progos šiuo gėrimu pasilepinti bent pavasariais, per sulos varvėjimo metą.
Gerą girą gera gerti
Ko gero, nerasime žmogaus dar negirdėjusio apie teigiamą giros poveikį sveikatai. Šis gėrimas Lietuvoje yra toks senas kaip ir pati tauta. Kokių tik giros ruošimo receptų nežinoma, iš ko tik ji negaminama: iš įvairiausių uogų ir medaus, iš vaisių ir duonos, iš žiedų pumpurų ir javų, iš vaistažolių ir salyklų.
Amžių amžius po pirties lietuviams vienintelis gėrimas tebuvo gira, kuri greičiausiai atkurdavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį. Ilgą laiką įvairios giros buvo naudojamos peršalimui gydyti, nuo karščiavimo, įvairių virškinimo trakto sutrikimų ir netgi nuo vandenligės. Tačiau J.Novogreckis perspėja, kad pirčiai visiškai netinka giros iš mūsų parduotuvių lentynų. Tose girose yra daug žmogaus organizmui nereikalingų priedų. Pirčiai tinka tik tai, kas yra natūralu.
Alkoholis – pirties priešas
O kaip gi alus, be kurio daugelis šiandienos vyrų pirties net neįsivaizduoja? J.Novogreckis sako, jog alus nėra pirties gėrimas. Lygiai taip pat pirčiai netinka ir ruginukė. „Alkoholis pirtyje – tai pirties įžeidimas, – it kirviu nukerta pirtininkas. – Kas kita, jei tuo pasimėgaujama po pirties, tarsi užbaigiant ritualą, tačiau visuomet – tik jaučiant saiką.“
