Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

VMVT siekia bendradarbiaujant su kitomis institucijomis gerinti mokyklų maisto ruošimo skyrių būklę

2007-11-07
Paskelbk savo straipsnį

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi mokyklų maisto tvarkymo skyrių patikrinimą, priėjo išvadą, kad tik bendradarbiaujant su atitinkamomis švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos institucijomis bus galima padėti gerinti mokyklų maisto ruošimo skyrių būklę. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet pagal sudarytą metinį patikrinimų planą atlieka patikrinimus visose Lietuvos mokyklų maisto ruošimo skyriuose. Šiuo metu šalyje veikia 1478 mokyklos. Per devynis šių metų mėnesius teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų maisto inspektoriai patikrino 1186, arba 80 proc., visų mokyklų. Atliktų patikrinimų duomenys rodo, kad 13 proc. patikrintų mokyklų neatitinka elementarių higienos reikalavimų – nedelsiant reikalinga atlikti patalpų remontus. Daugiausia tokių mokyklų nustatyta šiose apskrityse: Vilniaus – 32, Šiaulių – 28, Panevėžio – 25, Klaipėdos ir Telšių – po 15. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė teigia, kad nesant tinkamų sąlygų ruošti maistą kyla pavojus atsirasti užkrečiamosioms žarnyno ligoms ir  šioms ligoms plisti. 

„Kadangi kasmet šalyje dėl netinkamų technologinių įrengimų naudojimo maisto gamybai užregistruojami ūmių infekcinių ligų protrūkiai, šiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino, kokią įrangą ir įrenginius naudoja maisto tvarkymo skyriuose. Patikrinimų rezultatai rodo, kad tik 9 proc. (135) mokyklų turi šiuolaikiškai įrengtus maisto ruošimo skyrius. Pusė patikrintų mokyklų maistą gamina dalinai modernizuotuose maisto ruošimo skyriuose. Taigi, darytina išvada, kad šiais metais seną įrangą ir įrengimus maisto gamybai naudoja dvigubai daugiau mokyklų nei 2006 metais“, – komentavo Aušra Išarienė.  

Anot Maisto skyriaus vedėjos, maitinimą dažniausiai organizuoja ne pačios mokyklos, o sudaromos trumpalaikės sutartys su paslaugos tiekėjais, kurie visiškai nesuinteresuoti investuoti į patalpų remontą ar naujos, šiuolaikinės įrangos įsigijimą. Dėl lėšų trūkumo didžioji dalis mokyklų maisto tvarkymo skyrių nevykdo patiekalų gamybos savikontrolei įvertinti reikalingų laboratorinių tyrimų, nors mokyklose maitinimą organizuojančios įmonės yra pačios atsakingos už tiekiamų patiekalų saugą ir kokybę. Dukart daugiau nustatyta pažeidimų būtent dėl savikontrolės reikalavimų pažeidimų.

Siekiant šią problemą spręsti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja susitikimus su įmonių atstovais, kurių metų aptariamos problemos dėl saugių ir kokybiškų patiekalų teikimo, taip pat  informuojama apie maisto higienos, savikontrolės reikalavimų laikymąsi, sprendžiami kiti aktualūs klausimai. Šiais metais organizuoti 44 teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų susitikimai su rajonų savivaldybėmis šioms problemoms spręsti. 

„Pagal Lietuvos teisės aktus, mokiniams turi būti organizuojamas šiltas maistas. 2007 m. šiltas maistas tiekiamas 85 proc. mokyklų, tuo tarpu 2006 m. – 74 proc. mokyklų. Klaipėdos apskrityje į 36 pradines mokyklas karštas maistas pristatomas termosais. Tikrinimo metu 76 mokyklose buvo tikrinama mokiniams tiekiamo maisto temperatūra, 2 mokyklose patiekalų temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2007 metais tik 7 mokyklų, esančių atokiausiuose Lietuvos kaimuose, mokiniai negauna šilto maisto, todėl jie valgo iš namų atsineštą maistą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė.

Pasak A. Išarienės, pažymima, kad trūksta iniciatyvos mokinių tausojančios mitybos problemoms spręsti. „Per devynis šių metų mėnesius, kaip ir 2006 m., tausojantis maitinimas neorganizuotas 80–90 proc. visų veikiančių mokyklų. Tai reiškia, kad sergantys vaikai negauna pilnaverčio ir subalansuoto maisto pagal jų poreikį“, – sakė A. Išarienė. Vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, kepenų ir kt. ligomis, tausojantis maitinimas pagal medikų rekomendacijas organizuotas tik visose Druskininkų miesto, 6 – Kauno apskrities, 9 – Kauno miesto mokyklose.

„Žymiai pagerėjo mokiniams skirtų valgiaraščių derinimo su teritoriniais visuomenės sveikatos centrais problemos. Nesuderinti mokinių maitinimo valgiaraščiai nustatyti tik 4 proc. patikrintų mokyklų (56 mokyklos), tuo tarpu 2006 m. sudarė 17 proc. Daugiausiai mokyklų, kuriose nesuderinti valgiaraščiai, nustatyta Panevėžio apskrityje – 20, Utenos apskrityje ir Kauno mieste – po 9, Palangos mieste – 3 mokyklose“, – sakė A. Išarienė.

Daug diskusijų kyla visuomenėje dėl užkandžių ir gėrimų prekybos mokyklose iš prekybos automatų. Prekybos automatai, suderinus su mokyklos bendruomene, įrengti tik 7 proc. visų mokyklų (107 mokyklos). Iš užkandžių ir gėrimų automatų prekiaujamų maisto produktų asortimentas kasmet derinamas su teritoriniais visuomenės sveikatos centrais. 

A. Išarienės teigimu, šių metų patikrinimų rezultatai rodo, kad šiek tiek sumažėjo teisės aktų pažeidimų – 69 proc. mokyklų maisto tvarkymo skyrių (2006 m. – 74 proc.). Patikrinimai patvirtina nuostatą, kad mokyklų vadovai 2006–2007 m. skyrė nemažą dėmesį mokyklų maisto tvarkymo problemoms spręsti. Dažniausiai nustatomi bendri higienos pažeidimai, tai sudarė 39 proc. visų pažeidimų, technologijų pažeidimai sudarė 16 proc., personalo higienos – 5,6 proc., atsekamumo – 4,3 proc., produktų – 3,9 proc.

Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai 157 mokyklų maisto tvarkymo skyrių atsakingiems darbuotojams surašė protokolus pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą. Šiais metais laikinai sustabdyta 9 mokyklų maisto tvarkymo skyrių veikla.

Mokyklų maisto ruošimo skyrių būklė per 2006 ir 2007 metus keitėsi nežymiai. Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos ministerijas, taip pat į Lietuvos savivaldybių asociaciją siekiant kartu globaliai spręsti vaikų maitinimo klausimus. „Ši problema nėra tik mokyklos problema, tai visos Lietuvos problema, kurią reikia spręsti kartu su kitomis atitinkamomis šalies institucijomis“, – sakė  A. Išarienė.

VMVT informacija