Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Viešbučiams numatomi lengvesni metai, nei restoranams

2011-02-25
Paskelbk savo straipsnį

Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko viešbučių ir restoranų verslo rizikingumo tyrimą. 2011 m. restoranų perspektyva išlieka neigiama. Anot UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, geriau gyvens tik stambiems tinklams priklausančios maitinimo įstaigos, turinčios pakankamų finansinių išteklių. Šviesesni 2011-ieji piešiami viešbučiams. Tik pajūryje įsikūrusios apgyvendinimo įmonės ir toliau išliks kiek rizikingesnės dėl ryškaus sezoniškumo.

Vertinant bendrą viešbučių ir restoranų (arba svetingumo) sektorių būtina pažymėti, kad viešasis maitinimas ir apgyvendinimas – ne tik panašios, bet ir skirtingos veiklos. Be to, tik 10 % visų sektoriaus įmonių yra viešbučiai, ir jiems tenka apie 30-35 % visų sektoriaus pajamų. Todėl daugelis, kurie analizuoja svetingumo sektorių, iš esmės analizuoja tik viešąjį maitinimą. Iš to neretai išplaukia ir ne visada teisingos išvados.

Prasidėjus krizei svetingumo sektoriaus pardavimai 2009 m. krito mažiau nei kitose ūkio šakose. Tačiau 2010 m., ekonomikai jau po truputį atsigaunant, buvo priešingai – pardavimai šiame sektoriuje mažėjo labiausiai. Lyginant 2010 ir 2008 m. devynių mėnesių pardavimus, viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įmonėse, jis krito krito 36 %, o maitinimo įstaigose – 32 % Viešbučiai negalėjo tiek apkarpyti savo sąnaudų – veiklos sąnaudos sumažėjo tik 23 %. Tuo tarpu maitinimo įstaigos labiau kentėjo dėl sumažėjusių lankytojų srautų.


1 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos pajamos ir pelningumas



Vienas iš rezervų atlaikyti krizę buvo darbo užmokesčio sąnaudų mažėjimas. Prieš krizę kai kur šios išlaidos buvo viršijusios racionalias ribas.

Viešbučių pajamos patyrė dvigubą smūgį – nors PVM išaugo nuo 5 % iki 21 %, tačiau net ir galutinės kainos smuko. Statistikos departamento duomenimis per dvejus metus (sezono metu – 2008 ir 2010 m. III ketv.) vienviečio kambario kaina su PVM sumažėjo 12,3 %, o be PVM (liekanti viešbučiui suma) – 23,9 %, dviviečių numerių kaina su PVM sumažėjo 21,8 %, o be PVM – net 32,1 %. Tuo tarpu brangiausių kambarių kainos su PVM beveik nepasikeitė. 


2 pav. Apgyvendinimo veiklos pajamos ir pelningumas



Šios šakos, ypač restoranų, atsiskaitymai su savo tiekėjais yra lėti. Vidutinis atsiskaitymo su tiekėjais terminas viešbučių ir restoranų šakoje š. m. III ketvirtį išliko gana lėtas – 74,7 dienos (2009 m. III ketv. buvo 77,6 d.). Priežastis yra paprasta – nuo 2009 m. dauguma šakos įmonių jau „pravalgė“ nuosavą apyvartinį kapitalą ir finansavo apyvartinių lėšų poreikį iš tiekėjų skolų bei kitų šaltinių.

Svetingumo sektorius pagal darbuotojų atleidimus pastaraisiais metais užima pirmą vietą. Per vienerius metus (nuo 2009 m. III ketv. iki 2010 m. III ketv.) viešbučius ir restoranus paliko 14,7 % darbuotojų, kai Lietuvoje darbo vietų mažėjo „tik“ 2,9 %.

Žvelgiant iš rizikos taško, skirtingai nei kitų ūkio šakų, viešbučių ir restoranų kreditingumas pastaraisiais mėnesiais negerėjo. Šių metų sausio pabaigoje mažai rizikingos buvo 4,5% įmonių, valdančių viešbučius ir 23 % restoranų verslo įmonių. Aukšta rizika pasižymėjo net 28 % apgyvendinimo įstaigų ir 19 % maitinimo įmonių.

Tačiau R. Trumpa prognozuoja palankesnes perspektyvas būtent apgyvendinimo sektoriui, ypač viešbučiams. Pagrindinė priežastis – vis stipresnė viešbučių orientacija į eksportą, Per 2010 m. 10 mėnesių užsieniečiams suteikta 65,5 % visų nakvynių viešbučiuose, prieš dvejus metus ši dalis siekė 61,1 %. Skaičiuojant pinigais ši dalis akivaizdžiai didesnė – vasarą, kai kainos aukštesnės, užsieniečiai sudaro virš 70 % viešbučių svečių.

Lietuvoje nuo gegužės mėnesio pastebimas nedidelis, bet stabilus viešbučių užimtumo augimas. Latvijoje viešbučių užimtumas pradėjo augti anksčiau nei Lietuvoje, o Estijoje 2010 m. liepą ir metų pabaigoje jis net viršijo rekordinių 2007 metų lygį.

Optimizmą skatina ir po truputį gerėjantis oro susisiekimas, sumažintas PVM, dėl suvaldytų sąnaudų pagerėjęs viešbučių konkurencingumas, euro silpnėjimas JAV dolerio, D. Britanijos svaro bei Lenkijos zloto atžvilgiu.

Europos krepšinio čempionatas vertintinas kaip teigiamų lūkesčių formuotojas, nes pajamas jis neš tik kelias savaites. Be to, greičiausiai šios pajamos nebus tokios didelės kaip prognozuoja kai kurie leidiniai, rašę apie kai kurių viešbučių godumą per čempionatą.

Tuo pat metu restoranai patiria visus vidaus rinkos sunkumus, kurių svarbiausi yra maža vidaus paklausa, augsiančios maisto kainos, nuosavo apyvartinio kapitalo trūkumas.

Geresnės perspektyvos prognozuojamos tik stambiems restoranų tinklams bei įmonėms, turinčioms apyvartinio kapitalo „pagalvę“. Silpnesnės maitinimo įmonės gali nesulaukti vasaros sezono. 2011 metų antroje pusėje šio sektoriaus rizika turėtų tapti stabili dėl nusistovėjusios konkurencinės aplinkos.


Romualdas Trumpa
UAB "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas