Maisto įstatymo pataisos užstrigo Seime

Seimas nepriėmė naujos redakcijos Maisto įstatymo projekto Nr. XIP-1177(4)ES. Už naują įstatymo redakciją balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 48.

Šiuo metu galiojančio Maisto įstatymo tikslas – užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus; kad maistas atitiktų laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos maisto tvarkymo subjektai galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje; kad būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi žmonių sveikata.

Teisės aktas taikomas maisto tvarkymo subjektams, įskaitant paslaugos teikėjus, tvarkantiems maistą, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms ir kontroliuojančioms maisto saugą, kokybę ir tvarkymą. Šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto tiekimo rinkai, jeigu tas maistas yra pagamintas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tiekiamas rinkai vienoje iš valstybių narių ir atitinka jų lygiaverčius saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus.

Maisto įstatymui buvo siūlomos pataisos dėl energinių gėrimų pardavimo ir neatlygintino perdavimo nuosavybėn uždraudimo jaunesniems kaip 18 metų, draudimo savitarnos parduotuvėse prie kasos aparatų ir aplink juos išdėstyti saldumynus ir maisto gaminius. Taip pat dalis parlamentarų siūlė nustatyti subjektams, gaminantiems, importuojantiems ir tiekiantiems rinkai maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, prievolę į valstybinį Privalomojo sveikatos draudimo fondą mokėti 5 proc. dydžio įmokas nuo pagaminto, importuoto ir tiekiamo rinkai viso produkto vertės. Dauguma pasiūlymų svarstymo ir priėmimo procedūrų metu buvo atmesti.


LRS informacija