Nieko neišsiskiriantį sekmadienį nuspredžiau truputį paįvarinti ir užsukti papusryčiauti į Vištą Puode – restoraną, kuriame jau teko lankytis prieš gerus metus ir kuri paliko šiltus, malonius prisiminimus. Tai vieta, į kurią negali eiti skubėdamas ir tikėtis, kad spėsi į spektaklį, prasidedantį už pusantros valandos.Į Vištą Puode atkulniuoji pabėgti nuo kasdienės rutinos, su kiekviena darbo savaitės diena perjungiamos į vis aukštersnę pavarą. Tai vieta, kur norisi jaukiai įsirangyti ir leisti sau neskubėti. Čia neklausi padavėjo už kiek laiko bus atnešti patiekalai, koks wifi slaptažodis, ar negalėtų įjungti sporto rungtynių.
Su tokia nuotaika atėjau ir rudenėjantį sekmadienio rytą. Įėjus, patrypčiojus prie durų kelias minutes, mus pasitiko jaunas padavėjas, užmiršęs pasisveikinti, pamojęs ranka į mums rezervuotą staliuką. Kadangi jis vienintelis aptarnavo apie aštuonių staliukų salę, jo dėmesiu teko dalintis ir, kartais, truputį palaukti. Nieko blogo laukime nematau. Ūpą truputį numušė nuotaika, su kuria buvome pasitikti – tarsi būtume dar vieni eiliniai klientai, greit pavalgysią, išeisią ir negreit besugrišią. Tai visiška tiesa – mes tesame paprasti klientai, norį papusryčiauti. Niekuo neišskirtiniai, nei gražesni, nei protingesni nei visi kiti. Visgi, kai einame į restoraną, norėtume pasijusti jaukiai, tarsi atėję į svečius, kuriuose visuomet esame laukiami, pasitikti su šypsena ir pasisveikinimu. Deja, šio jausmo nebuvo.
Galbūt ne ta diena išpuolė – ne vienam patiekalui teko grįžti atgal į virtuvę, svečias iš užsienio savo kiaušinienės nė neparagavo, o netoliese sėdėjusi mergina nesulaukusi sąskaitos, ėjo ieškoti padavėjo, norėdama susimokėti, kiti klientai nesulaukę meniu pasiėmė tą, kurį rado ant baro, o jis, pasirodo, negalioja pusryčių metu, dar viena šeima nežinodami nuėjo ne į tą erdvę, kuri, pasirodo, buvo uždaryta, tačiau jokio ženklo perspėjančio apie tai taip pat nematėme. Esu tikras, kad didelę dalį problemėlių būtų išsprendęs papildomas darbuotojas salėje.
Sekmadienio rytais pasistiprinti galima tik patiekalais iš pusryčių meniu, o jis pakankamai gausus: sumuštinis, blyneliai, kiaušinienė, benediktai, košė, jogurtas ir kiti pusryčių gardumynai.
Išsirinktojo benedikto ir plaktos kiaušinienės ilgai laukti nereikėjo. Abu patiekalai patiekti su daug žalumynų – nežinau kaip Jūs, tačiau aš šviežias daržoves galiu valgyti ir pusryčiams, ir vakarienei, tad žalumynų gausa – didelis privalumas. Valgytas benediktas buvo pasislėpęs gausiame padaže, patupdytas ant gruzdintos duonelės riekelės. Paprastas, tarsi ruoštas namuose.
Kiaušinienė, kepta orkaitėje džiugino savo purumu ir minkštumu, tačiau didžiausią teigiamą įspūdį paliko su duonele patiektas sviestas – kvepiantis žalumynais, tirpstantis burnoje, lengvai tepamas. Mėgstantiems riebią kiaušinienę ši tikrai patiks. Manęs tai nedžiugino, tačiau žvelgiant į visumą – skanus patiekalas. Pastebėjau, kad Vištoje ne tik dailios keramikinės lėkštės, bet ir įrankiai kokybiški – šveicariški. Smulkmena, tačiau pridedenati pasitikėjimo restoranu.
Bebaiginėjant kiaušinius atkeliavo saldieji patiekalai – jogurtas su kanapių sėklomis ir vaisiais bei lietiniai įdaryti varške. Pats jogurtas tirštas, tačiau kanapių sėklos, suteikusios traškesio, nedėrėjo ir kramtėsi nesmagiai. Esu tikras, kad su namine granola šis jogurtas būtų buvęs kelis kartus skanesnis.
Didžiausi mano komplimentai lietiniams su varške. Įprastai jų nė neužsisakau, tačiau šįkart nusprendžiau surizikuoti ir intuicija manęs neapgavo. Neperdėsiu teigdamas, kad tai vieni skaniausių blynelių, kada nors ragautų. Minkšti, kaip ką tik iškritusio sniego pusnis, lengvi, kaip debesėlis, kvepiantys rytais, kaip pas mamą. Kiekvienas kąsnis tirpo burnoje ir norėjau, kad jis tirptų kuo lėčiau.
Ar eičiau į Vištą Puode pusryčiauti dar kartą? Tikriausiai, jeigu galėčiau matyti aptarnaujančiojo personalo grafiką ir atvykti tuomet, kai dirbs keli padavėjai. Blynelius su varške kartočiau neabejotinai.
Sąskaita: omletas keptas orkaitėje 4.5€, Benedikto kiaušiniai 4.9€, lietiniai su varške, 5.4€, naminis jogurtas 1.9€, aviečių arbata 2.3€, miežinė kava 1.9€. Viso: 20.9€
Interjeras: dailiai nutapytos sienos, koklinę krosnį imituojanti pertvara, medinės kėdės, didelis medinis stalas, prie kurio pasitinka padavėjai, apdėtas senais ir naujais namų namų apyvokos daiktais ir kitos apgalvotos detalės, sukuria jaukią atmosferą. 5/5
Aptarnavimas: jeigu 1 reiškia visišką padavėjų abejingumą, o 5 puikų aptavrnavimą, kuriam nėra priekaištų, šį vertinčiau lygiai per vidurį. Padavėjas atliko savo darbą iš techninės/fizinės pusės, tačiau tik tiek. Nei ačiū, nei prašau, nei viso gero. Aptarnavimas nesvetingas. 2.5/5
Maistas: šviežias, gardus, maloniai nuteikia tai, kad dalis sudėtinių dalių, tokių kaip sviestas ar jogurtas, yra gaminti restorane. Kvepiantis namai. 4,5/5
Viso: 4/5
