Žinia apie naujai atsidariusį sušių restoraną Vilniuje nuaidėjo labai garsiai – pirmiausia, dėl vietos - įsikūrė ne centre, kaip būtų įprasta, bet Žvėryne.Juk kartais yra taip smagu praplėsti lankymosi horizontą ir išbandyti naujas vietas tiek lokacijos, tiek skonių prasme. O čia dar ir pavadinimas intriguojantis – „I Hate Sushi“ (liet. Aš nekenčiu sušių). Restorano savininkų teigimu, norint kažko nekęsti, reikia labai gerai pažinti, o jų patirtis gaminant sušius tęsiasi daugybę metų. Be to, visą karantino laikotarpį, atrodo, laikėme sukryžiuotus pirštus, kad tik neužsidarytų dauguma jau pamėgtų vietų, o čia - dar ir priešingai - itin įdomus papildymas klasikiniams Žvėryno pasirinkimams.
Atvykus į pagrindinę Žvėryne esančią Vytauto gatvę, „I hate Sushi“ rasti nėra sunku. Didelių iškabų nėra, tačiau, vos užsukus už pastato, pastebi gražiai išdėliotus staliukus, su iš tolo akį traukiančiais patiekalais. Įėjus į vidų pamiršti, kad esi Vilniuje. Itin stilingas interjeras, sujungiantis net keletą stilių, kaip populiaru daryti Niujorke.
Tai nėra greito maisto restoranas, kokie vyrauja Lietuvoje. „I hate Sushi“ save pristato kaip „fine dining“ restoraną, žadėdami puikų aptarnavimą ir aukščiausio lygio patiekalus. Sukurtas interjeras subtiliai tai perteikia, neužgožiant jaukumo jausmo ir nors aplinka yra gan prabangi, nėra nereikalingos „pompastikos“ ar „užkrovimo“ puošmenomis.
Aptarnaujantis personalas mus operatyviai pasitinka. Mums buvo pasiūlytas staliukas lauke. Paskutiniu momentu apsigalvojus ir paprašius persėsti į vidų, buvo pasistengta, nepaisant didelio užimtumo. Patartume staliuką rezervuoti iš anksto.
Atneštas menu nustebina gausiais, bet labai gerai suderintais pasirinkimais. Pirmiausia, labai daug sušių - Nigiri, Gunkan, Sashimi ir žinoma visų mėgiami rolls. Tačiau labiausiai norėjosi paragauti būtent sašimi, kuriuos siūlo bene visi greito japonų maisto restoranai Lietuvoje, tačiau retai kur galima gauti tokį, kokį teko ragauti Japonijoje ar kituose žymiuose sušių restoranuose pasaulyje. Sašimi paslaptis yra tik viena - aukščiausios kokybės žuvis, o čia yra žadama, jog ji bus išskirtinai gera. Yra ir šaltų, ir karštų užkandžių, sriubų bei pagrindinių patiekalų, poke dubenėlių. Išskirtinis meniu bruožas, patraukęs akį – nemažas skaičius „surf and turf“ (kuomet viename patiekale yra derinama raudona mėsa ir jūros gėrybės) derinių, kurie nėra labai įprasti. Šie produktai kartu derinami retai, tačiau įvedus teisingą balansą rezultatas gali gautis puikus. Nusprendėme surizikuoti ir užsakyti vieną iš šių sušių. Desertų, kurių norėjome, o tiksliau mochi ledų, deja, tą dieną nebuvo.
Gėrimų meniu nustebina tikra matcha arbata ir vietoje daroma kombuča (arbatos gėrimas) su šviežiomis braškėmis. Taipogi, meniu turi nemažai unikalių alkoholinių japoniškų gėrimų.
Pirmasis atneštas rūkyto ungurio sašimi nustebino savo pateikimu ir burnoje tirpstančia tekstūra. Itin švelnus laukinio ungurio skonis puikiai perteiktas minimaliais akcentais. Meniu galima rasti ir tuno bei lašišos sašimi, kuriuos būtinai reikės paragauti, nes šis - buvo tobulas. Net sojos padažas yra namų gamybos, kurio dėl sušių skonio turtingumo reikia labai nedaug. Soja patiekama net dviejų rūšių – klasikinė ir Ponzu (kiek saldesnio skonio).
Meniu galima rasti vertų dėmesio sriubų - tradicinę miso ar netgi šaltibarščių interpretaciją. Šįkart užsisakėme Tom Kha Gai - kokosų pieno pagrindo sriubą su krevetėmis ir vištiena. Švelni kreminė tekstūra, subalansuotas aštrus poskonis, išskirtinis aromatingumas, kiekvieno ingrediento paruošimui skiriamas ypatingas dėmesys - viskas kaip autentiškuose Tailando restoranuose. Porcija tikrai nemaža, sriuba soti. Ne itin alkanas valgytojas galėtų vien tik šia sriuba ir pasisotinti.
Sušius, kurių pavadinimai itin orginalūs, buvo sunku išsirinkti. Pirmiausia užsakėme „Boys do Cry“ su karališku krabu, kuris ne tik įspūdingai atrodė, bet ir nustebino savo skoniu - labai daug traškumo suteikė tanuki. Apskritai, karališkos Kamčiatkos krabas yra beprotiškai brangus ir skanus dalykas, bet dėl savo kainos ir nelabai didelio paplitimo, nėra dažnai naudojamas susšių baruose. Tikras delikatesas, tad džiugu, jog čia buvo galima pasimėgauti jo skoniu.
Įdomiausias ir labiausiai pasitvirtinęs šioje vietoje ragautas patiekalas - „What a weird world“ (liet. koks keistas pasaulis) - sušiai su wagyu jautiena, krevetėmis tempuroje, traiškytu jalapenu. Wagyu jautiena laikoma viena geriausių pasaulyje, jos išskirtinumas - marmuringi ruoželiai, suteikiantys „sviestinės“ tekstūros. Atrodytų, sušiai ir mėsa - visiškai nederantis derinys, tačiau jautiena (o kartais ir kita mėsa) iš tikrųjų neretai yra naudojama sušių ritinėliuose Azijoje. Specialiai marinuoti naminiai agurkėliai ir majonezo padažas pateikiamas ant sušių - vainikavo ir subalansavo skonį. Miško uogų padažas pateikiamas šalia taip pat suteikė skoniui unikalumo.
Taigi, pietūs šiame naujame restorane atnešė daug naujų pjūčių! Galiu drąsiai pasakyti, jog restorano įkūrėjai gali nekęsti sušių, nes apie juos žino iš tiesų daug. Tačiau mes juos įsimylėjome ir galėtume rašyti - "I love „I Hate Sushi".
Aplinka: Visas konceptas yra labai kruopščiai parengtas ir unikalus, pradedant pavadinimu, baigiant įspūdingais rankų darbo keramikiniais indais.
Meniu: Vienas iš tų retų atvejų, kur meniu platus, tačiau subalansuotas autentiškumas ir orginalumas. Tradiciniai Azijos skoniai derinami su unikaliais, dar niekur neragautais poskoniais.
Aptarnavimas: Kantriai ir profesionaliai, nors ne itin detaliai, pristatomas meniu. Iškilus tam tikroms nepatogioms situacijomis – ieškoma sprendimų, kad klientas liktų patenkintas. Maistas: Labai estetiškas, „Instagramiškas“ pateikimas, tad pirmiausia įsimyli šį maistą akimis. Optimalūs dydžiai, šviežiausi ir unikaliausi ingredientai bei skoniai.
Kainos: Kainos yra kiek aukštesnės negu kituose sušių baruose Lietuvoje, bet reikia nepamiršti, kad ingredientų kokybė, iš tiesų yra aukšta. Šiame restorane nenaudojami pakaitalai, tokie kaip pavyzdžiui, dažyta lašiša ar dirbtinai auginami unguriai, dažnai slepiami cukraus glazūroje.
Bendras vertinimas: 4.5/5
Rekomenduoju „I hate sushi“ apsilankyti ne tik sušių mylėtojams, bet ir jiems abejingiems – galbūt pakeisite savo nuomonę, arba atrasite kitus puikius japonų virtuvės patiekalus!
Autorius: Where2Eat.lt
