Nenuostabu, jog prasidėjus šiltajam sezonui, į Lietuvos pajūrį pamažu atkeliauja nauji restoranai ir kavinukės. Vienas jų - nedidelis, tačiau jaukus restoranėlis Palangoje - „Macaroni/makaronų namai“. Be abejonės, išbandyti šią naują vietą buvo labai smalsu, tad vieną šeštadienio popietę patraukėme į Palangą.
Restoranas „Macaroni/makaronų namai“ įsikūręs toliau nuo judrios pagrindinės miesto gatvės. Tokią „Macaroni“ lokaciją vertinu dideliu pliusu. Juk atvykus į Palangą ne visiems ir ne visuomet norisi nepailstančios gatvės šurmulio.
„Macaroni“ įsikūręs iš pažiūros tipiniame šviesiame kurorto name su saulėta terasa. Tiesa, pietauti lauke nesvarstėme dėl tą dieną siautusio nemalonaus vėjo, tad iš karto patraukėme į vidų. Čia akis maloniai nustebino šviesus ir stilingas makaronų namų interjeras. Restorano erdvė išdėstyta neįprastai - už siauro praėjimo slepiasi vienas privatus stalas, keletas aukštesnių sėdimų vietų įrengta palei langus. Dar keli staliukai išdėstyti nedidelėje pagrindinėje restorano erdvėje, kurioje mes ir išsirinkome staliuką, esantį netoli įėjimo (tiesą sakant, visos sėdimos vietos netoli jo, mat restorano erdvė iš tiesų labai nedidelė). Prisėdę prie stalo, akimirksniu sulaukėme tyliai pasisveikinusios padavėjos atneštų valgiaraščių. Pirmiausia į akis krito nedidelės patiekalų kainos. Dauguma jų nesiekia 5 eurų. Įdomu ir tai, jog meniu, atrodo, kintantis kasdien. Kiekvieną dieną čia patiekiamas vis kitoks dienos patiekalų sąrašas.
Taigi, „Macaroni“ dienos valgiaraštis suskirstytas į šešias sekcijas - užkandžiai, ravioliai, makaronai, salotos, karštieji patiekalai ir desertai. Mažiausia pasirinkimo karštųjų patiekalų skiltyje. Čia galėsite pasirinkti arba keptą kiaulienos išpjovą su skrudintomis bulvėmis, šviežiomis daržovėmis ir BBQ padažu, arba keptą menkę su kus-kus kruopomis ir karštomis daržovėmis. Abiejų patiekalų kaina tokia pati - 6.90eur.
Tačiau labiausiai nekantravome išbandyti makaronų patiekalus. Atsižvelgiant į šio restorano pavadinimą, galime spręsti, jog tai ir yra stiprioji „Macaroni/makaronu namai“ pusė. Taigi, išsirenkame raviolius su elniena pomidorų padaže, klasikinį itališką makaronų patiekalą - pasta „Carbonara“ bei prie šių patiekalų derančias (bent jau taip konstatuojama meniu) žalias salotas.
Kol laukiame patiekalų, gurkšnojame naminį, miško uogomis kvepiantį limonadą. Šio gėrimo skonis išties labai geras. Saldus, primenantis vaikystę ir dar labiau žadinantis apetitą.
Be mūsų restorane šeštadienio popietę buvo užimtas tik vienas staliukas, tad patiekalų ilgai laukti neteko. Padavėjai atnešus mūsų užsisakytą maistą, žvilgsnį pirmiausia patraukė dosni ir spalvinga salotų porcija bei kažkur jau matyti indai. Tiesą sakant, tokias pat lėkštes mačiau ne tik savo, bet ir draugų namuose, interneto platybėse. Manau, jog šioje srityje „Macaroni“ reikėtų šiek tiek pasitempti. Juk atvykus į restoraną, tikimės kiek aukštesnio reprezentacinio lygio patiekalų nei namų virtuvė..
Pamažu imame ragauti maistą. Pirmiausia išbandžiau ravioli su elniena, kurie maloniai nustebino gausiu ir išties gardžiu mėsos įdaru. Patiko ir švelniai rūgštus pomidorų padažas, viršuje išsilydęs sūris. Šio patiekalo skoniai man pasirodė subalansuoti gerai. Iki tobulumo pritrūko plonesnės, burnoje tirpstančios ravioli tešlos. Šiuo atveju, ravioli tešla man nepasirodė niekuo ypatinga. Akimirką susimąsčiau - ar tai yra tokie ravioli, kuriuos tiesiog skanu valgyti dienos pietums ar tai yra toks patiekalas, dėl kurio norėčiau čia grįžti?
Valgydama ravioli, kartu ragavau ir žalias salotas, kurios buvo puikios - traškios, šviežios ir turtingos skoniu. Patiko gaivus salotų padažas, prieskonį joms suteikusios skrudintos moliūgų sėklos bei kruopščiai atrinkti šviežūs ingredientai.
Paskutiniu ragautu patiekalu tapo mano vienas mėgstamiausių itališkų valgių - pasta „Carbonara“. Tačiau jam aš sunkiai radau apibūdinimų. Tai nebuvo tikroji pasta „Carbonara“. Padažas akivaizdžiai neatitiko savo autentiško pavidalo - buvo pagamintas ne iš kiaušinių trynių ir sūrio, bet iš neriebios grietinėlės, kuri, valgant makaronus, tiesiog varvėjo nuo šaukšto. Padažui trūko skonio, pasigedome daugiau šoninės ir sūrio (tiesa, vėliau prie baro pastebėję biraus sūrio, jo patys ir atsinešėme. Padavėja apie tokią galimybę mūsų neinformavo) o apibendrinus, šį patiekalą buvo tiesiog per sunku valgyti. Nuo įrankių varvantis padažas, tiško ant stalo ir aplink lėkštę.
Taigi, itališki pietūs restorane „Macaroni“ buvo pakankamai sotūs, o patiekalai - skirtingi. Geriausiai vertinu paprastas, tačiau prie miltinių patiekalų taip reikalingas, gomurį atgaivinusias žalias salotas. Su makaronų patiekalais dar reikėtų padirbėti, tačiau ravioli su elniena buvo išties verti savo kainos.
Sąskaita: Žalios salotos - 3,60€, ravioli su elniena - 4,90€, pasta „Carbonara” (su pilno grūdo makaronais) - 6,70€, naminis limonadas - 2,50€, mineralinis vanduo - 1,60€.
VISO: 18,30€.
Aptarnavimas: 3/5 „Macaroni“ buvome aptarnauti mandagiai, tačiau pasigedome šilumos ir bendravimo. Padavėja su mumis tik pasisveikino ir atsisveikino. Beveik be žodžių priėmė užsakymą ir nurinko lėkštes. Norint svečiams palikti nors menkiausią įspūdį, siūlyčiau nebijoti patarti, bendrauti kaip su savo namų svečiais.
Interjeras: 5/5 Šio restorano erdvė - jauki, moderni, šviesi ir nedidelė. Sienas puošia paveikslai, dominuoja natūralios smėlio ir medienos spalvos.
Meniu: 3/5 „Macaroni“ meniu - įvairus ir spalvingas. Patiko ir tai, jog visus makaronų patiekalus, už papildomą mokestį (1,50€), galima paprašyti pagaminti iš pilno grūdo makaronų. Patiekalų skonį ir pateikimą dar reikėtų patobulinti.
Bendras vertinimas: 3,3/5
Greta Gumuliauskytė @meniu.lt
