„Kasdienės mūsų duonos“ tinklaraščio autorė Viktorija Kordiukova ne tik gamina ir kelia maisto nuotraukas į instagram‘ą. Po mados industrijos studijų ji nusprendė žengti ekologiškesniu keliu – socialinėse medijose dalinasi Žemės neteršiančiais produktais, skatina daugybę dalykų pasidaryti patiems namuose. Beveik dešimt tūkstančių sekėjų Instagram platformoje turinti mergina sutiko pasidalinti savo gyvenimo skoniais.
Skatina žengti mažais žingsneliais į priekį
Viktorija, anksčiau studijavusi mados medijas ir pamačiusi šios industrijos problemas, renkasi ekologiškesnį gyvenimo būdą. Mergina yra visiškai atsisakiusi greitosios mados parduotuvių ir savo Instagram profilyje skatina ir kitus sekti jos pavyzdžiu:
„Dalinuosi ekologiškomis idėjomis dėl to, kad yra didelė žmonių grupė, kuri nori vykdyti pokyčius, bet galbūt nežino, nuo ko galėtų pradėti, arba jeigu jau yra pradėję, nežino, kokius dar žingsnius gali žengti. Noriu parodyti, kaip gyvenant įprastą gyvenimą – einant į darbą, gyvenant mieste, apsiperkant parduotuvėje, tą atliekų kiekį galima mažinti.“
Viktorija rekomenduoja visas lupenas, nuopjovas nuo svogūnų, česnakų, morkų, bulvių ir kopūstų neišmesti, o dėti juos į dėžutę ar maišelį ir užšaldyti šaldiklyje. Kai reikės virti sriubą, šios maisto atliekos pavirs puikiu daržovių sultiniu.
Mergina patikino, kad namuose įmanoma daug dalykų pasidaryti patiems:
„Buityje labai gelbsti gamintis dalykus patiems, kaip, pavyzdžiui, augalinis pienas. Parduotuvėse pienas parduodamas tik pakuotėse, todėl siūlyčiau jį gamintis namuose. Taip pat galima pasigaminti ir valymo priemonių, kurios nėra tokios kenksmingos, kaip pirktinės. Egzistuoja natūralūs valikliai, tokie kaip citrinos rūgštis, actas ir soda.“
Maisto gaminimas – malonumas ir atsipalaidavimas
Viktorija jaučia didelį malonumą tiek ragaudama, tiek gamindama maistą:
„Pačios pagamintas maistas daug skanesnis, nei kur nors kitur. Kiekvienas atranda savo sritį – kas nors vakarais groja instrumentu, kuria muziką, skaito, o man tai yra maisto gaminimas. Tai yra ir atsipalaidavimas, ir kartu labai įdomu, aš nuolat ieškau ko nors naujo.“
Kuo daugiau mergina gamina, tuo jai darosi vis įdomiau ir įdomiau kurti naujus skonius:
„Kai daug gamini valgyti ir tas domina, tai norisi lįsti giliau ir giliau. Panašiai, kaip muzikanatas ima groti vis sunkesnį kūrinį, taip aš noriu gaminti vis įvairesnį maistą.“
Receptą svarbu išbandyti daugiau nei vieną kartą
Gaminimas pagal receptą yra kulinarinės kelionės pradžia. „Nelabai gali suprasti, kaip keičiasi skoniai, jei nepabandai gaminti tiksliai pagal receptą. Paėmus receptą labai svarbu jį gaminti daugiau nei vieną kartą, nes po pirmo karto, jei labai tiksliai seki instrukcijas, antrą kartą jau gali pats imtis iniciatyvos – kur nors nukrypti, neįdėti to, kas nelabai patiko, ilgiau pakepti ir panašiai“, – pasakojo Viktorija.
Mergina teigė, kad nuo to prasideda mokymąsis, kaip keičiasi skoniai, kaip skaniau pagaminti vieną ar kitą patiekalą, kokius produktus geriau pasirinkti.
Viktorija pasakojo, kad ją įkvėpti gali ir patiekalas, kurį kas nors kitas valgė restorane:
„Tada aš noriu pati jo paragauti ir patobulinti jo skonį savaip.“
Dažniausiai receptu V. Kordiukova naudojasi tada, kai nori pabandyti ką nors pagaminti iš naujos, dar jai neišbandytos, virtuvės.
„Dabar jau esu tam taške, kur viskas gimsta galvoje. Gaminu iš produktų, kuriuos turiu šaldytuve, iš to, ko tuo metu norisi“, – atviravo Viktorija.
Kelionėse labiausiai pasiilgsta gaminimo
Viktorija prisipažino, kad svetimose šalyse nebijo ragauti naujų patiekalų:
„Man nebaisus nei aštrumas, nei keisti skoniai. Mėgstu paragauti neįprastus produktus ir patiekalus, tarkim, Italijoje valgyti gyvulių organus, kurie Lietuvoje nėra populiarūs.“
Kelionėse merginai sunkiausia išsirinkti vietą, kurioje būtų skanu pavalgyti:
„Internete dažniausiai renkiesi restoranus pagal nuotraukas. Manau, kad daug paprasčiau eiti kažkur, pavargti, nuspręsti, kad reikia pavalgyti ir tada apsidairyti, kur čia atsisėdus. Taip paragauni ko nors netikėto. Gali iš padavėjo akių pasakyti, ar tame restorane bus skanu.“
Viktorija pasakojo, kad kelionėse dažniausiai gamina paprastą, mažai prieskonių turintį maistą:
„Kelionėse pasiilgstu gaminimo, šiek tiek vargina ieškojimas vietos, kur pavalgyti. Ypač atsibosta, jei keletą kartų nusivili restoranų maistu. Aš kadangi labai mėgstu daug prieskonių ir ingredientų maiste, ko namie visada turiu, tai kelionėje būna iššūkis, kaip apsisukti su kuo mažiau.“
Vilniuje renkasi jūros gerybes arba indišką virtuvę
Viktorija, Lietuvoje dažniausiai valganti namuose, vis dėlto atskleidė, kur mielai skanauja ir išėjusi į miestą. Geriausias restoranas Vilniuje jai yra Šturmų Švyturys. Ten mergina yra net dirbusi padavėjos darbą.
„Česlovas, vyriausiasis šefas, atrodo, susapnuoja receptus“, – Viktorija prisipažino, kad jai niekada į galvą neateitų sudėti kartu skonius, kuriuos sujungia Česlovas.
„Jis žino, kas yra lietuviška žuvis. Restorane viskas visada labai šviežia ir sezoniška“, – pasakojo Viktorija.
V. Kordiukovos antrasis pasirinkimas – europietišką ir indišką virtuvę sujungiantys Gaspar‘s. „Ten negausi įprasto indiško troškinio, bet gausi ką nors su indiškos virtuvės prieskoniu“, – atskleidė Viktorija.
Galiausiai, Viktorija pasirinktų konkrečiai indišką virtuvę – Blue Lotus arba Sue‘s Indian Raja.
Indiškos virtuvės skonis
Viktorija prisipažino, kad firminio savo recepto neturi, nes dažniausiai gamina iš to, ką turi šaldytuve. Su mumis ji pasidalino indiško troškinio (curry) receptu.
„Indišką troškinį pradedu nuo tam tikrų prieskonių. Visą laiką stengiuosi keptuvėje ar puode sukurti skonių koncentratą, kuriame vėliau dedami produktai įgautų tą skonį. Pradedu nuo šaukštelio garstyčių sėklų, šaukšelio kumino sėklų, jas pakepinu labai trumpai, kad nesudegtų. Tada dedu vieną arba du smulkiai supjaustytus svogūnus. Juos reikia pakepti ne iki tol, kol paruduos, bet iki tol, kol bus peršviečiami ir minkšti. Tada dedu česnako, dažniausiai stengiuosi jo dėti daug, kokias penkias ar šešias skilteles. Ir pora centimetrų sutarkuoto imbiero. Tada viską pakepinu gana trumpai, ghi svieste arba rapsų aliejuje. Aliejaus pilu visai daug, nes tai vienintelis riebalas patiekale. Imbieras ir česnakas mėgsta išdžiūti, todėl pakepinti reikia neilgai. Dažniausiai tai būna troškinys su daržovėmis, bet kadangi visas mūsų pagrindas – svogūnai, prieskoniai, česnakas ir imbieras – pradėjo sausėti, dedu maltus prieskonius: šaukštelį malto kumino, maltos kalendros, garam masala prieskonių mišinio, galima įdėti šiek tiek muskato. Ir kadangi viskas sausa, reikia į puodą įdėti drėgmės. Dažniausiai pilu skardinę konservuotų pomidorų arba tarkuotą šviežią pomidorą. Įpilu šiek tiek vandens, kokosų pieno. Viskas tampa prieskoniniu skysčiu. O tada į jį galima dėti bet ką – avinžirnius, saldžią bulvę, moliūgą, kietesnes daržoves, kurioms reikia laiko išsitroškinti. Joms išsitroškinus, ant viršaus galima dėti bet ką. Aš dažniausiai dedu špinatus arba lapinį kopūstą. Viskas valgoma kartu su ryžiais.“
Gaminimas Viktorijai – vienas malonumas. Ji nebijo išbandyti naujų skonių ir eksperimentuoti. Todėl mergina skaitytojams linki smalsumo – tiek gyvenime, tiek virtuvėje!
