Menininkei Jolitai Vaitkutei, rodos, visas gyvenimas yra nesibaigiantis kūrybos procesas. Virtuvė jai tarsi dar viena kūrybos oazė, kurioje ji gali kurti improvizuoti ir netikėtais skoniais stebinti save. Jolita mums pasakoja apie tai, be ko negalėtų prasidėti jos diena, pasakoja apie savo silpnybes ir įkvepiančius atostogų skonius. Taip pat dalijasi neįtikėtinu sąrašu Vilniuje esančių erdvių, kuriose kiekvienas gali leistis į neįtikėtinų potyrių ir gastronominių atradimų kelionę.
Vieta, kurioje randa atsipalaidavimą
Virtuvė – tai vieta, kurioje atsipalaiduoju, mėgaujuosi ir kuriu. Joje praleidžiu nemažai laiko. Mėgstu gaminti šeimai ir draugams bei improvizuoti. Dažniausiai save nustebinu būtent virtuvėje, nes vizualizuoti, kaip viskas atrodys yra lengva, tačiau koks bus to skonis – ne visada. Restoranuose dažnai, ką nors nužiūriu ir bandau pagaminti namie. Man patinka tyrinėti skonius, tačiau dažniausiai renkuosi valgyti ne namie tuomet, kai trūksta aistros ir laiko pasigaminti pačiai arba ieškau naujų maisto idėjų. Nemažai valgymo įstaigų man yra pavojingos dėl kryžminės taršos gliutenu.
Dienos pradžia su pusryčiais
Rytais dažniausiai renkuosi košę arba varškę su vaisiais, pusryčius privalau pavalgyti visada. Jokia diena be jų neprasideda. Jei pusryčiai tampa vėlyvi - tai būna kiaušiniai, lašiša, avokadas, pomidoriukai ir kiti atsitiktiniai skanėstai rasti šaldytuve. Turiu paminėti, kad mano grafikas yra kintantis, tačiau šis principas išlieka.
Norisi dar ir dar
Kai atrandu kokį naują labai skanų patiekalą aš noriu jį valgyti ir valgyti. Pavyzdžiui, šiuo metu vėl iš naujo rebialituoju kukurūzinius trapučius, nes buvo metas, kai vien pagalvojus apie jų faktūrą pasidarydavo nemalonu. Tokią istoriją turėjau ir su brokoliais, saulėje džiovintais pomidorais, ožkos sūriu/sviestu, anties kepenėlių paštetu su spanguolių uogiene.
Nauji atradimai
Tik labai neseniai atradau lietuvišką virtuvę ir kokie skanūs gali būti balandėliai.
Įsimintini atostogų skoniai
Didelis atradimas Japonijoje buvo grynumas ir natūralumas. Ne daug prieskonių ir tikri skoniai. Taip pat kokybiška žuvis. Mėgstu bandyti įvairius, keistų skonių limonadus. Japonija tam buvo labai tinkama vieta. Apskritai ten išbandžiau labai daug desertų ir tikrai labai neįprastų liežuviui skonių. Mane, tai stipriai įkvėpė. Portugalija, Ispanija ir Italija visada pripratina prie jūros gėrybių. Kai pagalvoju apie atostogas čia, su nostalgija prisimenu tą gerą skonį ir kvapą.
„Gluten free” draugiškos vietos
Su „gluten free” dieta pakankamai sunku užeiti į bet kurią vietą ir tiesiog pavalgyti. Nekalbu apie tai, kai specialiai rezervuoji stalą maisto patirčiai vietoje, kurioje tikiesi būti įkvėpta. Mane labai džiugina, kai apskritai randu „gluten free friendly” vietų. Pavyzdžiui, Berlyne ar Amsterdame nekyla jokių sunkumų rasti tokias vietas, o tyrinėjant Rytų Europą, kuri mane labai domina, dažnai likdavau alkana.
Įspūdžiai iš Ukrainos
Šiuo metu su maistu man nutinka arba sėkmingos arba nelabai sėkmingos istorijos, po kurių galiu pasijuokti tik vėliau. Kartais ne visada keliauju ten, kur virtuvė būtų draugiška mano mitybai. Pavyzdžiui, lankant Ukrainą ir užsisakius vienintelį man tinkantį patiekalą esantį restorano meniu – salotas su krutonais, kuriuos prašiau išimti dėl alergijos – padavėjas nešdamas patiekalą apsisuko ir grįžo į virtuvę. Galiausiai patiekalą atnešė po poros minučių. Krutonai buvo nurinkti rankiniu būdų, keletas dar buvo likę ir patiekalo valgyti negalėjau. Nors Kijeve ar Lvove radau labai gerų restoranų, kur galėjau valgyti beveik viską, didžioji dalis maitinimo įstaigų yra vis dar needukuotos.
Jolita rekomenduoja
Kaip jau teko suprasti, nesu dažnas svečias restoranuose. Man restorane svarbu ne tik maistas, bet ir kokie žmonės jame dirba ir kuria. Parekomenduosiu visas vietas, kurias labai mėgstu. Ne tik maisto patirčiai, bet ir dienos pietums.
„Sofa de Pancho” – galiu valgyti beveik viską. Tai yra absoliutus gėris, o Diana su Rimvydu yra tiesiog puikūs. Taip pat jų Nidos restoranas ir Pancho dienos pietūs.
„Rosehip” – mano liežuviui nauji skoniai ir patyrimai.
„City Chef” – guilty pleasure. Labai džiaugiuosi žmonėmis, kurie ten dirba ir gamina.
„Uoksas” – visada džiugina Kaune.
„Moksha” – taip pat viena tų Kauno vietų, į kurias beveik visada nueinu ten lankydamasi.
„Chaika” – patys geriausi desertai be gliuteno
„Elska” – kava ir visada ten randu sau tinkamą desertą
„Valgomasis" ir "Pankolis" – vieni geriausių dienos pietų. Puikūs žmonės kurie gamina ir kuria vietą, kurioje nuostabus jausmas.
„Zatar falafel and hummus” – viena saugiausių vietų nueiti pietų.
„Amandus” – patirčiai. Degustacinė vakarienė įsiminė ilgam. D. Praspaliauskas puikus žmogus.
„Baltoji katė” – labai seniai buvau, kadangi vengiu gliuteno. Vieta šalia namų, bet žmonės, kurių rankomis viskas gimsta yra puikūs. Labai norėčiau, kad ši vieta įkurta italo išliktų ir būtų itališkai triukšminga.
Turbūt iš mano pasirinkimų aišku, kad viskas apie žmones ir maistą, kuris manęs nekankina.
