Kavinių bei restoranų meniu atsiranda vis daugiau žuvų rūšių. Bet ar tikrai iš skambaus pavadinimo klientas supranta, kokia žuvį jis iš tikrųjų išsirinko?
...o teisingiau – sūriai. Prancūzijos prezidentas Šarlis De Golis kalbėdamas apie sūrių gamyba ir aukštąja kulinarija garsėjančią Prancūziją, yra pasakęs: „Kaip valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys?“. Kalbant apie Lietuvą, jau nuo XX a. ji garsėjo ne tik varškės, bet ir savo gamybos šveicariškais, olandiškais sūriais, camembert‘u. Šiandien Lietuvoje gaminami pelėsiniai, ilgo brandinimo kietieji sūriai randa vietą gurmanų lėkštėse ir pelno apdovanojimus pasaulinėse parodose.
Lietuvos restoranų ir kavinių kulinarijos istorija vystėsi kartu su šiuo šefu. Jis įkūrė ir šiandien veikiančias kelias gerai žinomas profesines asociacijas, sukūrė per 5000 patiekalų receptūrų įvairiuose restoranuose visoje Lietuvoje ir užsienyje, atidarė ir „paleido“ per 100 naujų taškų... Taip norėtųsi pristatyti vieną įdomiausių, kontroversiškiausių ir, be abejo, geriausių Lietuvos šefų – Gintautą Zuikaitį.
Kalbant apie gėrimus, viena iš pagrindinių restoranų verslo tendencijų visame pasaulyje – vietinės gamybos alkoholiniai gėrimai. Taip, bepigu prancūzams, ispanams, čiliečiams, netgi afrikiečiams – šalims su tinkamu vyndarystei klimatu ir giliomis šio amato tradicijomis. O ką daryti, teisingiau – iš ko daryti Lietuvoje? Ogi žaliavų lietuviškiems vynams apstu pievose nuo pat pavasario, o daržuose – iki vėlyvo rudens.
Nors dar visai jauni žaidėjai HoReCa sferoje, BUGA’s jau užsitarnavo virtuvės šefų pripažinimą ir įvertinimą. Restoranų virtuvėse noriai naudojami išskirtinės kokybės mėsos marinatai ir įvairūs padažai.
Sekantys aktualiausias restoranų verslo tendencijos, puikiai žino, jog jau trečius metus iš eilės geriausi pasaulio restoranai savo valgiaraščiuose siūlo tik šviežią, vietinę žuvį. Šaldyta ar po prieskonių ar padažų sluoksniu paslėpta prėsko skonio žuvis – neleistina klaida bet kokiame save gerbiančiame restorane ir, žinoma, mažas arba jokio pelno iš tokių patiekalų bei prastas įvaizdis lankytojų akyse. Sakysite, Lietuvoje nėra geros, šviežios žuvies? Ir suklysite. „Vedančiųjų“ restoranų šefai kitokios naudoti sau neleidžia ir žino iš kur jos gauti. Kol visame pasaulyje įvairių rūšių žuvys yra kritiškai pergaudomos geriausias pasirinkimas kokybės ir atsakingo restoranų verslo prasme - kuo natūralesnėmis gamtinėmis aplinkos sąlygomis (pvz. tvenkiniuose) užauginta lietuviška žuvis, turinti šimtaprocentinį atsekamumą.
Visus (su labai nesėkmingomis ir retomis išimtimis) restoranus ar kavines galima būtų vadinti draugiškais. Jus pasitinka su šypsena, paslaugiai palydi iki staliuko, nuolat teiraujasi ar turite viską, ko širdis geidžia... ir taip tęsiasi, kol į restoraną nesugalvojate ateiti su mažamečiu vaiku ar savo ištikimu keturkoju draugu. Kol vienos maitinimo įstaigos griežtai atkerta, kad pastariesiems ne vieta restorane, kitos tampa draugiškomis iš esmės, atlapodamos savo duris mažiems vaikams ir išauklėtiems keturkojams.
Turbūt jau ne kartą girdėjote, jog daugiau nei pusė pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar trečdalis – pereikvoti arba ženkliai sumažėję, o po mažiau nei keturiasdešimties metų komercinės žvejybos ir visai nebeliks. Iliustracijų šiems statistiniams duomenims ir prognozėms ieškoti „už jūrų marių“ nereikia. Lietuvos žvejai parduoda savo laivus, nes per 3 metus sugaunamų žuvų kiekiai sumažėjo tris kartus. Ar turėtumėme nebevalgyti žuvies? Ne! Paprasčiau išmokti, kaip ją pasirinkti, kad ir po trisdešimties metų būtų galima ja mėgautis.
Pasidaryk pats restoranai, mėsainių ir vynų derinimas, restoranai namuose - tai tik maža dalis įdomių ir pasiteisinusių idėjų restoranų verslui ar pietums išvykus į užsienį.
Grįžusi iš beveik mėnesio trukmės kelionės mašina po Ukrainą ir Krymą, per ukrainietiškos virtuvės vakarą, kurį organizavau artimiausiems draugams, norėdama pasidalinti įspūdžiais, buvau kategoriška – niekada daugiau! Mažų mažiausiai traukė ten grįžti, o ir įspūdžiai tikrai nepriminė tų, girdėtų iš draugų ir artimųjų, viešėjusių Ukrainos perlu vadinamame Kryme. Nežinau, ar salsvo karšto oro aromato, ar sūrios jūros gaivos ilgesys laikui bėgant visus didžiuosius kelionės nusivylimus arba ištrynė, arba privertė vertinti su šypsena ir humoru. Besidalinant įspūdžiais apie kelionę, išvirusi bent dešimt litrų ukrainietiškų barščių ir keliasdešimt pelmen‘ių, galiu pasakyti, kad ne tik gamta ir jūra vilioja atgal, bet ir Ukrainos maistas. Ne virtuvė, o maistas. Greitai suprasite, kodėl...
Dar tarpukario Lietuvoje kokteiliai buvo žinomi, nors dėl importinių gėrimų brangumo nebuvo populiarūs. Domėtasi ir pačių kokteilių istorija bei gamybos ypatumais. Štai 1935 m. išleistoje knygoje „Praktiškas etiketo vadovėlis“ buvo rašoma: „Kokteiliai pas mus [Lietuvoje] dėl įeinančių į juos užsieninių gėrimų brangumo nėra madoje. Bet užsieniuose jie nepaprastai populiarūs ir yra virtę, kaip vienas prancūzas yra išsitaręs, tikra minios religija. Jūsų dėmesiui aštuoniolika degtinės, viskio, romo, tekilos, brendžio ir kitų alkoholinių gėrimų pagrindu suplaktų kokteilių.
Geriausi didžiausių Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos restoranų virėjai (nuo Michelin žvaigždutėmis pažymėtų iki nedidelių, bet tarptautinėje arenoje įvertintų restoranų) daugelį produktų perkasi patys. Ne, ne užsakinėja patys, o renkasi kiekvieną rytą turguje, kur žino, kada ir kas pardavinėja šviežiausius ir geriausius produktus. O Lietuvoje...?
Kavos gėrimo ritualas, verslo susitikimai prie puodelio kavos ir fiziologinė priklausomybė kofeinui Lietuvoje palaiko nuolat banguojančią ir besikeičiančią kavos verslo rinką. Tai ji tampa labiau kokybiškos kavos rinka, tai madingos kavos... Šiandien pažiūrėkime į kavą, kaip aplinkosaugos, atsakomybės ir kokybės derinį (neatmetant geros įrangos, kokybiškos kavos ir profesionalaus baristos standartų, bet atsitraukiant nuo jų). Pradėkime kalbėti ar net gilintis į visą kavos grandinę (kelią nuo dirvos sudėties, kurioje kavamedis auga, iki to, kokioje įstaigoje geriama kava). Užduokime sau ir kitiems klausimus – kokią kavą pasirinkti ir kodėl? Šiandien klausimus apie kokybišką kavą ir atsakingą jos pasirinkimą užduodame dviems Lietuvos kavos ekspertams – Domui Balandžiui ir Vytautui Kratuliui.
Jeigu šiandien restoranas orientuojasi į pigiausias žaliavas ir filosofiją „pelnas – šiandien, o rytoj – bus matyti“, atėjus tam rytojui gali tekti ant durų kabinti iškabą „Parduodu“, nes visame pasaulyje restoranų verslas keičiasi iš esmės. Per paskutiniuosius dvejus metus viešojo maitinimo sektorius sparčiai persiorientuoja į vietinę produkciją, sezoninę virtuvę, tvarius interjero sprendimus, dėmesį antrinių žaliavų perdirbimui ir tinkamam utilizavimui, mažesnes, bet daugiau maistinių medžiagų turinčias porcijas (ką rinksitės – ar vieną laisvėje užaugintos ir maitintos natūraliais pašarais vištos kiaušinį, kainuojantį 1 Lt, ar tris kiaušinius vištų, gyvenančių narvuose ir šeriamų GMO pašarais, tačiau kainuojančius po keliasdešimt centų?).
Šių laikų kieta ekonomika kartais verčia daryti beatodairiškas klaidas formuojant kainodarą, dėl ko nukenčia pelnas. Patikrinkite maisto ir gėrimų meniu, ar tos klaidos nesumažina numatyto pelno.
Maišytus gėrimus žmonės gamina ir vartoja nuo civilizacijos pradžios. Teigiama, kad pirmasis kokteilio receptas buvo citrinos sultys su priedais miltelių pavidalu. Šis gėrimas labai patiko imperatoriui Komodai (Commodus), kurį jis gėrė kaip aperityvą. Galima teigti, kad pirmoji knyga apie maišytus gėrimus buvo išleista XVII a. Londone Distillerss Company, šioje knygoje buvo aprašyta daug keistų spiritinių gėrimų mišinių ir aiškinamos jų gydomosios savybės.
Atidarant naują restoraną, visų pirma, reikėtų pradėti nuo koncepcijos. Užduokite sau paprastus, bet esminius klausimus: kokie mes būsime? Ką pasiūlysime klientui? Kas bus mūsų „arkliukas“? Kaip pateiksime patiekalą? Vizualizuokite busimo restorano erdves, interjerą. Ką reikia žinoti ir kam pasiruošti atidarant naują restoraną ar kavinę pataria viešojo maitinimo įstaigų konsultantas Vaidas Kavaliauskas.
Senovės baltų žynių išmintis sako, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip mokame švęsti. Nuoširdus linksmumas, privilioja sėkmę, o dėkingumas - mus globojančias antgamtines jėgas.
Neretai lietuvis pasiskundžia, kad sunku surasti tikrai šviežios, ekologiškai užaugintos ir kokybiškos žuvies mūsų šalyje. O ir bene kas antrą dieną galime išvysti po naują straipsnį spaudoje apie nekokybiškos žuvies pardavimo atvejus, mažėjančius pasaulinius žuvies išteklius ar tai, kaip sunku surasti šviežios žuvies. Tačiau dar pesimistiškesnį vaizdą atskleidžia statistika. Vienas lietuvis suvalgo vidutiniškai tik 8,4 kg žuvies per metus: 43 proc. lietuvių žuvies valgo kartą per mėnesį, 12 proc. – 2 kartus per metus ir tik 10 proc. lietuvių valgo žuvies du kartus per savaitę (toks kiekis yra optimalus žmogaus organizmui). Nežinia, ar tai lemia palyginti aukštos žuvies kainos, ar įsitikinimas, kad kokybiškos žuvies parduotuvėse nebėra, tačiau šįkart papasakosime apie Lietuvių pamažu atrandamą žuvį – šamą.
<...> Pavyzdžiui, nieko nežinome, kaip mūsų veikėjai caro laikais gyveno Vilniuje, kaip atrodė, amžininkų akimis žiūrint, jų veikla kovojant dėl lietuvių tautos teisių, kokiomis sąlygomis teko dirbti vokiečių okupacijos metu. Nesvarbu čia visiems žinomi istoriniai faktai, likę dokumentai; svarbu įvairios būdingos smulkmenos, kurios kur kitur stropiai renkamos, rūšiuojamos, tikrinamos ir skelbiamos.
Vienoje judrioje Niujorko gatvėje buvo atidarinėjamas restoranas. Restorano fasadas buvo įrengtas ir paruoštas, tačiau užtruko vidaus įrengimo darbai. Kadangi iš išorės restoranas atrodė veikiantis, sumanieji restorano savininkai ant durų pakabino užrašą „Atleiskite, šiuo metu laisvų staliukų nėra“. Kai restoranas buvo paruoštas darbui ir pradėjo veikti jame keletą pirmųjų savaičių laisvų staliukų beveik nebuvo. Visai tai, dėl paprasto užrašo ant durų, kuris skatino susidomėjimą. Sumanu, nemokama, dešimt balų.
Sakykime, Jūs esate marketingo genijus ar turite tokių draugų ir „išsukote“ savo restoraną taip, kad apie Jus žino daugelis potencialių lankytojų Jūsų mieste. O kaip prisikviesite pas save užsieniečius, atsitiktinius praeivius galinčius tapti nuolatiniais lankytojais arba tuos, kurie ignoruoja reklamą medijose? Jūsų restorano iškaba – viena svarbesnių Jus „parduodančių“ įvaizdžio dalių.
Vieno patiekalo restoranai, mokėk už valandas, "pasidaryk pats" restoranai - įdomūs ir pasiteisinę sprendimai.
Prasidėjus šiltajam metų sezonui nieko nėra smagiau už maisto gaminimą gamtoje. Todėl norime pristatyti garsiuosius rankų darbo „Grill garvežius“, kurių dėka maistas išlieka be galo sultingas ir kvapnus, kepsniai įgauna gardų dūmo skonį, nepridega, bet gražiai apskrunda.
Jaunākās restorānu atsauksmes
Labākie restorānu piedāvājumi
Labākās receptes
Daudz, daudz citu jaunumu
