Lietuvoje yra skanios ir šviežios žuvies, tik reikia žinoti, kur ieškoti

Apie Lietuvoje auginamas žuvis, jų skonines, maistines savybes, paruošimo būdus bei auginimo sąlygas klausiame Išlaužo miestelyje esančios tvenkinius eksploatuojančios AB „Išlaužo žuvis“ direktoriaus Dariaus Svirskio.

Ar Lietuvos rinkoje galima rasti natūraliai užaugintų žuvų? Kokios tai žuvys ir kokiais principais auginamos?

Šiuo metu Lietuvoje labai sumažėjo natūralių vandens telkinių žuvų ištekliai. Leidžiama pramoniniu būdu žvejoti tik Nemuno žemupyje, Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje. Deja, šie vandens telkiniai labai užteršti, tad iš jų pagautas žuvis valgyti gali būti pavojinga... Gėlavandenių šaldytų, atšaldytų ar rūkytų žuvų turguose, turgeliuose ir parduotuvėlėse lyg ir apstu, bet atsekti jų kilmės dažniausiai būna neįmanoma. Neretai ta žuvis krikštijama kaip ,,Rusnės“, bet iš tikrųjų į Lietuvą gali būti atkeliavusi iš Lenkijos ar net Vengrijos. ,,Ekologiški“ lietuviški afrikiniai šamai irgi paprastai būna iš Lenkijos purvinų uždarų recirkuliacinių žuvų auginimo sistemų. Dabar nepaprastai propaguojamos už europinę paramą Lietuvoje statomos uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos panaudojamos dažniausiai tik lenkiškų žuvų sandėliavimui. Apmaudu, ar ne? Bet ir šiai betvarkei yra nebloga alternatyva. Lietuvoje yra 18 unikalių pramoninių tvenkinių sistemų. Į šiuos tvenkinius pavasarį suteka neužterštas polaidžio vanduo. Pagrindinės tvenkinių žuvys- karpiai auginami dažniausiai pusiauintensyviai- kai per 30 proc. jų maisto yra natūraliai tvenkiniuose gyvenanantys vėžiagyviai, uodų lervos ir pan., o 70 nuošimčių  papildomai šeriami grūdais ar kombinuotais pašarais. Štai, Išlaužo tvenkiniuose karpiai papildomai šeriami tik aukštos kokybės grūdais. Su karpiais kartu tuose pačiuose tvenkiniuose auga natūraliai žole mintantys amūrai, melsvadumblius iš vandens košia plačiakakčiai, o lydekos, šamai, ešeriai sėkmingai natūraliai maitinasi tvenkiniuose gyvenančiomis nepageidautinomis žuvytėmis. Lynai tvenkiniuose irgi paprastai susiranda natūralaus maisto. Tik eršketus tenka auginti atskirai nuo kitų žuvų ir šerti dirbtiniais gerai subalansuotais kombinuotais pašarais. Išlaužo tvenkiniuose praktiškai nenaudojami jokie vaistai, hormonai ar kitokios kenksmingos medžiagos. Tad ekologiška ir neekologiška gamybos sistemos skiriasi tiktai tuo, kad papildomam karpių šėrimui ekologiškoj sistemoj karpiai šeriami sertifikuotais ekologiškais grūdais, o neekologiškoj dar geresniais, bet neturinčiais sertifikato... Paprastai 1,5 kg prekinį svorį karpiai pasiekia per 3 vasaras.


Kokios maistinės ir dietinės karpio, lydekos, lyno, plačiakakčio ir kitų Lietuvoje auginamų žuvų savybės? Ar šias žuvis galima prilyginti jūrinėms, atvežtinėms?

Karpis yra riebi žuvis. Tačiau čekų mokslininkų duomenimis, tie, kas neretai valgo karpį, trečdaliu rečiau rizikuoja susirgti ateroskleroze, širdies bei kraujagyslių ligomis. Tyrimais taip pat įrodyta, kad pakankamai riebaus plačiakakčio polinesočiosios riebiosios rūgštys niekuo neprastesnės negu esančios garsiuosiuose ,,Mioler“ žuvies taukuose... Tvenkiniuose augusi lydeka kelis kartus ,,švaresnė“ negu pagauta Kuršmarėse... Ta pati taisyklė galioja ir lynui.
Ar tiesa, kad dietologai (ir vartotojai) karpio nevertina, kaip vertingos žuvies, apeliuodami į dumblo kvapą/skonį ir tai, kad jos minta dugne nusėdusiomis atliekomis?
Karpis kaip ir žmogus, kaip ir kiaulė, yra visaėdis gyvūnas. Tvenkinio dugną karpiai rausia ieškodami dažniausiai uodų lervų. O štai be dumblo kvapo išauginti karpį, yra menas. Mes tai mokame. Tam palanki ir mūsų tvenkinių grunto sudėtis: smėlis ir molis. Kam tenka karpius auginti durpinguose tvenkiniuose, tiems beveik neįmanoma išauginti žuvį be dumblo kvapo.

Kokios karpio vartojimo mados/tendencijos Lietuvoje?

Karpis yra puiki žuvis, nepelnytai ,,modifikuotų“, hormonais, antibiotikais puoselėtų, ir sunkiaisiais metalais „prisodrintais“ žuvų miltais nušertų, nudažytų ir ilgai  kažkodėl negendančių lašišų nustumta į antrą planą. Aš prognozuoju karpių renesansą Lietuvoje, ir prie to visapusiškai prisidėsiu.

Kur galima rasti kokybiškos gyvos bei atvėsintos, Lietuvoje užaugintos žuvies?

Viskas būtų gana paprasta, jeigu pavyktų gauti bent minimalią europinę paramą logistikos priemonėms tiems, kas tikrai augina daug ir kokybiškų žuvų. Deja, paramą dažniausiai gauna apsišaukėliai URS žuvų pseudoaugintojai, naujai susikūrę alternatyvios žuvininkystės propaguotojai ar perpardavėjai-importuotojai. Stengsimės kiek įmanydami, kad blaivus protas nugalėtų ir kokybiškos lietuviškos žuvies valgytojai nebūtų nuvilti. Esame Išlauže, tuoj būsime Kaune, Vilniuje. Jei pavyks verslo plėtra, turime planų tiekti žuvis Klaipėdoje, Palangoje, Druskininkuose.

 Ar galite užtikrinti nuolatinį tiekimą tokių žuvų, kaip lynas/lydeka?

Šių žuvų išgaudymas, rūšiavimas bei transportavimas sudaro nemažas išlaidas.Tvenkiniuose užaugintos šių rūšių žuvys turėtų būti gerokai brangesnės, tada apsimokėtų garantuoti nuolatinį jų tiekimą.

Kokiomis Jūsų auginamomis žuvimis galima būtų pakeisti restoranuose taip paplitusias: lašišas, tilapijas/pangasijas, jūros lydekas, paltusus.

Keptą lašišą sėkmingai galėtų pakeisti geras stambus dumblu nekvepiantis karpis. Tiliapijas ir pangasijas – tikrai stambus lietuviškas, o ne lenkiškai-vengriškas plačiakaktis „iš Rusnės“. Jūros lydekas – mūsų tvenkinių baltasis amūras. Na, o gerai paruošto paltuso ir stambaus Išlaužo tvenkinių šamo paragavęs ko gero neatskirtų net patyręs virtuvės šefas. Svarbiausia, kad žuvis būtų šviežia, tinkamai nukraujinta arba kokybiškai užšaldyta.

 Koks yra žuvų „krepšelio“ skirtumas tarp restoranuose ir prekybos centruose parduodamų žuvų? Kas lemia šį skirtumą?

Gaila, bet turguose ir net prekybos centruose vyrauja firmų, firmelių atvežtinė nebe pirmos jaunystės gleivėta, dažnai šaldyta-atšildyta ir dar keliolika parų galiosianti žuvis. Smirda. Deja, paprastesniems restoranams tinka ir tokia, arba tada jie geriau renkasi šaldytą metų senumo starkį iš Kazachstano arba šaldytą pangasiją iš Indokinijos. Tikro Lietuviško šviežio starkio net Nidos restoranėliuose reiktų su žiburiu ieškoti. Praktiškai visa rūkyta žuvis tiek Vilniuje, tiek Palangoje, tiek Rusnėje pagaminta iš tos pačios lenkiškos šaldytos žaliavos. Tik nebandykit ieškoti teisybės, nes sulauksite atsakymo“ „Viskas šviežia, viskas iš pajūrio“.

Misija Lietuvos restoranų šefams – kokybiška šviežia žuvimi pakeisti šaldytas/fermų žuvis. Įmanoma

Visa paslaptis žuvies šviežume. 300-400 gramų svorio ant grotelių keptas lynas, amūras ar ešerys, skanumu turėtų dažnam pranokti dažytą ir žuvies miltais nupenėtą upėtakiuką. Iš didelio Išlaužo plačiakakčio jūs galite gaminti tai, ką gaminate iš tuno. Jeigu tinkamai išsirinksite, tinkamai be streso paskersite karpį, iš jo pavyks pagaminti bet kokį patiekalą.