Vos pravėrusi duris žengiu raudonu kilimu, o perėjusi autentišką XVI-ojo amžiaus lūbų skliautą, patenku į vieną pagrindinių restorano erdvių. Nors esu minimalizmo ir didelių panoraminių langų mylėtoja, man patinka restorane tvyranti ...
Kai šaltis vis dar gnaibo skruostus, gražiausios šventės jau užmarštyje, o iki pavasario toli – prasitęsti Kalėdinę pasaką važiuojame į Raudondvario dvarą. Tai tik keletą kilometrų nuo Kauno esantis miestelis, pavadintas dvaro vardu. Visko centre stovi ištaigingos Tiškevičių valdos.
Ieškodami įdomios ir kitokios virtuvės įsiklausėme į gero draugo rekomendaciją. Viskas skambėjo tobulai – tai, ko ir ieškojome – dar neragautos ir šviežios vietos. Tam puikiai tiko naujas libaniečių restoranas Kauno centre, o ir nuomonės apie mėgstamas vietas su rekomenduojančiuoju nebuvo išsiskyrusios. Lyg šiol. Bet apie viską nuo pradžių.
Šįkart lankausi legendomis apipintame Šventaragio slėnyje esančiame naujame restorane „Šventaragio sodas“. Pagoniškosios Lietuvos laikais čia valgydavo kunigaikščiai. Anuomet pievoje, dabar prie restorano staliuko, grožintis įstabiaja Vilniaus arkikatedra.
Meksikietiškas restoranas Kaune, sulaukiantis vis daugiau dėmesio – tiek viešoje erdvėje, tiek tete-a-tete (akis į akį), tarsi geros tekilos butelis namų bare – laukė savo ypatingos progos. Tačiau vieną dieną nusprendėme, kad šventė gali būti kada panorėsime ir užsirezervavome stalą restorane „Agave“ .
Mūsų šalies sostinėje nuolat vyksta kaita – užsidaro senos, o jų vietoje ar šalimais atsidaro naujos vietos. Vieną vakarą bekalbant su drauge apie maistą bei Vilniaus kavines/restoranus, ji parekomendavo apsilankyti toliau nuo miesto šurmulio, Pašilaičių mikrorajone esančiame restorane „Alibaba“.
Pirmojo planetariumo Lietuvoje patalpose įsikūręs restoranas-kosmosas vos įžengus pasitinka erdvia jaukiai apšviesta sale bei restoranams neįprastos violetinės spalvos sienomis. „Kosmiška” – pagalvoju sau. Nors restoranas pasitinka jaukiai, tačiau aptarnaujantis personalas nepasitinka visai.
Dažnai pastebime, kad vienos vietos traukia lyg magnetas ir kad ir kas jose beatsidarytų – sėkmė garantuota. Būna ir priešingai. Bet šį kartą istorija apie sėkmę.
Kiekvienas vilnietis ar šiam miestui prijaučiantis žmogus greitai pasakytų, kur yra viena iš mėgstamiausių pasisėdėjimo bei aktyvios veiklos vietų Vilniuje. Čia ypatingai daug įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonių traukia atšilus orams.
Vilniaus centre yra daug vietų pavalgyti, todėl jei atrandi kažką gero, taip nenustembi. O štai kita upės pusė ir tas jausmas, kad artėji prie Kalvarijų turgaus rajono, rodos, gero nežada. Bet iš tikrųjų žada, ir net jei vieta nesipuikuoja gražiu fasadu ar tviskančia patrauklia iškaba.
Tądien turėjome ypatingą progą - ją įprasminti pasirinkome restoraną „Ieti“, kuriame irgi tvyrojo pakilios nuotaikos. Šią dieną buvo paskelbti The Best Chef awards ( Geriausio Šefo apdovanojimai) ir šefė Inga pateko į geriausių moterų Top 16 bei į geriausiųjų šefų Top 300.
Klaidžiodami Vilniaus senamiesčio gatvelėmis neskubėkite. Skubomis galite prabėgti paslėptą, tačiau vertą būti surastu, Didžiojoje gatvėje esantį, restoraną „Saula“.
Prisipažinsiu, kad apsilankymas „Foxes Burger & Lobster” nebuvo neplanuotas. Mane seniai erzino draugų nuotraukos su ta stora Čikagos pica, omarais ir kitomis gėrybėmis, kurios patiekiamos šioje vietoje. Ir štai, bevaikštinėjant mažomis senamiesčio gatvelėmis, tolyje šmėsteli oranžinė lapių iškaba.
Moksha pasirinkome neatsitiktinai. Ir taupėmės jai tikrai ilgai. Birželio viduryje grįžę iš du mėnesius trukusios kelionės po Indiją, prisiminimus, skonius ir kvapus kaupėme iki rudens vidurio. Bet vieną dieną supratome, kad viskas virsta miražu. Kulinarinius įspūdžius atgaivinti beveik bėgte atlėkėme į indišką restoraną.
Vienas už visus, visi už šonkaulius! Šios vietos neįmanoma praeiti net niūrų ir lietingą rudens vakarą: kai miesto centre vos vienas kitas siluetas, Užupio Angelo šešėlyje pro „One for All“ langus šviečia jaukumas ir šiluma.
Palengva žingsniuojant rudenėjančiomis senamiesčio gatvelėmis visuomet norisi jaukiai bei šiltai kur nors įsitaisyti. Senosiose gatvėse apstu gardžius valgius paskanauti siūlančių vietų, tačiau jose gausu ir žmonių, o juk nesinori sėdėti kur nors kamputyje.
Prancūzija iš ciklamenų, maisto ir lėto skubėjimo. Prancūzų virtuvė visada nuteikia romantiškai ir verčia daug tikėtis: juk būtent ši virtuvė yra filmų ir knygų tema, o skanauti foie gras ar bent jau croissant Eifelio bokšto šešėlyje svajojame beveik kiekvienas.
Visame pasaulyje sparčiai populiarėjant šiam kulinariniam reiškiniui, mūsų šalyje atsiranda vis daugiau tokių vietų, pavyzdžiui, mano lankytas ir dar tik pirmąjį atidarymo mėnesį minintis ,,MASON Gastropub”. Nors pavadinimas pasako, kad tai yra gastropub’as, tačiau kitaip restoranas save pristato kaip socialinį klubą/ alaus sodą. O sodas čia išties yra.
Makaronų namais pasivadinę „La pasta“ save pristato kaip italo ir lietuvaitės svajonę, virtusią realybe. Aukščiausios kokybės makaronai, ravioliai, lazanija, žinoma, picos ir desertai – tarsi visa Italija vienuose namuose, Ogmios mieste. Ir iš tikrųjų, vos užėjus čia pajunti tokią namų atmosferą.
Новейшие отзывы о ресторанах
Лучшие предложения ресторанов
Лучшие рецепты
Много, много других новостей
