Su Vytautu Vaičaičiu, intuityvios mitybos praktiku, susitariame susiskambinti penktadienio popietę – vyrui ką tik atskridus į Lietuvą. Nepaisant skrydžio, Vytautas nesijaučia labai išsekęs – pasakoja, jog naktį gerai išsimiegojo, tad ir pati kelionė nebuvo sunki. Todėl mūsų pokalbis rutuliojasi išties sklandžiai ir organiškai. Kalbamės apie tai, kas yra sveika mityba, aptariame Vytauto gyvenimo būdą ir valgymo įpročius. Tuo pačiu, užduodu klausimus ir apie mano pašnekovo sukurtą kursą „Augalinės mitybos alchemija“. Apie ką jis? Kokiems žmonėms skirtas? Kviečiu skaityti straipsnį ir sužinoti.
Mitybą keitė norėdamas pagerinti savo savijautą
Vytautas pasakoja, jog pirmieji mitybos pokyčiai, jo gyvenime, prasidėjo išsikrausčius iš tėvų namų – tuo metu vaikinas pasuko vegetaro keliu. Tėvai šį Vytauto sprendimą vertino įtariai. Kaip jis pasakoja, tuo metu dar mažai kas, jo aplinkoje, rinkosi gyvenimą be mėsos. Tad daugeliui tai atrodė tiesiog žaidimas: „Nuo gimimo turiu atopinį dermatitą – egzemą. Tai vaikystėje man kėlė labai daug psichologinių traumų. Nepasitikėjau savimi, turėjau mažai energijos, visą laiką tarytum buvau nuovargyje. Todėl ieškojau būdų, kaip man jaustis gerai – būti sveikam. Mane veždavo į ligonines, duodavo įvairiausių vaistų, bet niekas nepadėdavo – simptomai vis grįždavo“ – pasakoja Vytautas. Jis pripažįsta, jog tuomet gydytojai užsimindavo, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus produktus – jų vartojimą, – tačiau konkretesnės informacijos nepateikė. „Kai tampi pilnametis – esi visiškai atsakingas už save. Nuo tuo momento aš ir supratau, jog noriu gilintis į mitybą. Pabandyti ir išsiaiškinti – padės man tai ar ne“. Vytautas prisimena, jog tuomet žinių turėjo mažai, tad daug ką darė intuityviai – iš pradžių iš savo raciono išėmė mėsą, žuvį. Taip pat vengė alkoholio, rūkalų: „Pora metų jaučiausi labai gerai – alergija taip pat pradėjo mažėti. Bet, su laiku, viskas vėl grįžo <...> susidėjo dar ir tai, kad darbe buvo daug įtampos. Turėjau ieškoti naujų kelių. Mano tikslas buvo įveikti savo negalavimus“.
Vytautas pripažįsta, jog pastaruoju metu jaučiasi labai gerai. Paklaustas, kokie šiuo metu yra jo maitinimosi įpročiai, vyras pasakoja: „Mano pirmas dienos maistas – deguonis ir vanduo. Dalinuosi to ir mokymuose – stiklinė vandens yra mano draugas <...> Kasdien stengiuosi valgyti gyvo maisto – daigeliai, žolelės, salotos, vaisiai. Taip pat mėgstu kokteilius, pavasarį vartoju laukinius augalus, kaip kiaulpienė, garšva, gyslotis, dilgelė, klevo žiedai ir kt., vasaromis prisirenku įvairių uogų ir užsišaldau, todėl žiemą visada turiu po ranka. Glotnučius darausi su šaldytomis uogomis ir naminiu augaliniu pienu“. Pasak Vytauto, šiuo gyvenimo periodu jis nevengia ir gyvulinės kilmės patiekalų – visgi tai būna itin retai, kai jaučia, jog kūnas tokio maisto nori. Produktus jis dažniausiai perka iš ūkininkų, specializuotų ekologiškų parduotuvių arba augina pats.
Svarbu ne tik mityba, tačiau ir gyvenimo būdas
Sveika mityba Vytautas domisi jau ne vienerius metus. Vyras yra studijavęs ir Hipokrato sveikatos institute, kuris vadovaujasi idėja: „maistas – tai vaistas“. Tiesa, pats Vytautas nėra kategoriškai nusiteikęs prieš vaistus – mano pašnekovas teigia, jog yra aplinkybių, ligų, kai šie būtini. Vis dėlto, jis pats stengiasi vaistų vartoti kuo mažiau, o savijautą tobulinti maistu bei gyvenimo būdu: „Mūsų gyvenimo būdas nulemia tai, kaip mes jaučiamės kiekvieną dieną“ – sako Vytautas. Paklaustas, kokių kasdienių ritualų, padedančių jaustis gerai, jis turi, vyras vardina: „Vienas iš pagrindinių ritualų – kvėpavimo praktika atsikėlus ryte. Pavyzdžiui, 21 kartą greitai įkvėpiu ir iškvėpiu, o po to sudainuoju tris kartus kokią nors vieną raidę. Visą tai darau dar neišlipęs iš lovos, o ši praktika padeda paleisti mintis „parazitus“ – nerimą. Žinoma, yra ir kitų kvėpavimo praktikų – gilesnių, paremtų mokslu <...>, padedančių įsižeminti, grąžinti save į „centrą“. Man svarbios ir meditacijos, taip pat – judėjimo praktika. Ypatingai patinka plaukimas“ – geros savijautos patarimais dalinasi Vytautas, pridurdamas, jog kiekvienas žmogus turėtų atrasti tokį judėjimą, sportą, kuris artimiausias jo širdžiai ir nekelia streso. „Dar vienas dalykas, kurį rekomenduoju – pirtis. Tam, jog mūsų kūnas galėtų paleisti visus toksinus. Taip pat stebiu ir tai, kiek kartų per dieną einu į tualetą – tai parodo, kaip veikia virškinimo sistema“.
Mokymų programa apie augalinę mitybą
Straipsnio įžangoje jau minėjau, jog Vytautas yra sukūręs kursą „Augalinės mitybos alchemija“. Pasak mano pašnekovo, šios pamokos skirtos žmonėms, kurie nori „pasimatuoti“ augalinę mitybą, įgyti naujų įpročių: „Aš norėjau sukurti programą žmonėms, kuriems įdomu susipažinti su augalinės mitybos pasauliu. Atsakau į klausimus, kaip gauti įvairių vitaminų, kaip pasigaminti įvairius patiekalus, pavyzdžiui, augalinę varškę, kaip kažką susirauginti, kaip aktyvuoti riešutus, pasidaryti daigelius, kaip padėti organizmui išsivalyti <...> šią programą darau gyvai, bet galima studijuoti ir savarankiškai“ – teigia Vytautas pridurdamas, jog žmonėms jis stengiasi ne tik suteikti įvairių receptų, tačiau ir supažindinti juos su gyvenimo filosofija: „Programa apie tai, kaip holistiniu požiūriu gali atkreipti dėmesį į tai, ką valgai. Į tai, kaip valgai“.
Vytautas neslepia, jog po truputį stengiasi prisidėti ir prie tarptautinių mokymų. „Kaip tik neseniai gaminau užsieniečiams. Tai buvo įdomi patirtis, nes dažniausiai gaminu lietuvėms moterims – vienas vyras tarp daug moterų. Esu pripratęs prie jų mitybos niuansų. O tarptautinėje grupėje buvo daug vyrų. Dar kartą supratau, jog mano duotybė – dalintis <...> noriu kurti naujas programas, kuriomis galėčiau padėti žmonėms“.
Viena iš svajonių – restoranas
Paklaustas, kokių dar ateities planų turi, Vytautas tikina, jog didelių tikslų išsikelti nemėgsta. Kaip pats sako, mieliau surezgą mintį ir paleidžia ją į visatą, o kaip jau bus – taip gerai. Vis dėlto, neslepia, jog svajoja persikelti gyventi į Ibisą. Šioje saloje jis ir taip praleidžia nemažai laiko ir jaučia, jog tiek gamta, tiek žmonės ir jų vertybės jį traukia: „Mano antri namai Ispanijoje – ką tik iš ten ir grįžau. Ibisoje pažįstu vietinius gyventojus, kalbu ispanų kalba. Čia man kaip namai. Pažįstu ir ūkininkus, žinau kaip jie augina“ – pasakoja Vytautas pridurdamas, jog daugeliui ši Ispanijos sala pažįstama kaip vakarėlių sostinė. Visgi, pagyvenęs Ibisoje vyras atrado ir kitą jos pusę, kuri artima jo pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui.
Vytautas neslepia, jog pastaruoju metu daug dėmesio skiria ir naujų produktų kūrybai – ruošia įvairius mišinius, kavos pakaitalus: „Pradedu žaisti su alchemija, ingredientais. Žinau, kad jie veikia. Turiu pasidaręs visokių prototipų <...> Dabar šiais produktais dalinuosi mokymuose – kažką sukuriu ir duodu išbandyti. Ateityje jie pasieks daugiau žmonių O taip pat tikiuosi... Net ne tikiuosi, o žinau, jog ateityje atsiras ir restoranas – tik dar nesu tikras kurioje pasaulio vietoje“ – pokalbį reziumuoja Vytautas.
Autorė: Rut Javič
