Ar kada nors susimąstėte, koks jausmas pietauti danguje? Turiu pripažinti, jog ne kartą svajojau apie šiuos du, iš pažiūros sunkiai suderinamus dalykus, kai ragaujant kokybiškus patiekalus, tuo pat metu gali grožėtis judraus miesto panorama. Galbūt nustebsite, tačiau tokia vieta Lietuvoje tikrai egzistuoja. Įsikūrusi romantiškoje ir atsipalaidavusioje Klaipėdoje, kur iš viršaus žvelgdamas į stogų viršūnes, gali išvysti ir kraštelį mėlynos Baltijos jūros.
Tokią galimybę šiame mieste siūlo dvyliktame Klaipėdos viešbučio aukšte įsikūręs panoraminis restoranas - „Restoranas XII“.
Romantiškas „Restoranas XII“ nei klaipėdiečiams, nei miesto svečiams nėra naujiena. Atvirkščiai, tai - vienas seniausių restoranų uostamiestyje. Ir, be abejonės, seniausias, siūlantis papietauti ar pavakarieniauti grožintis Klaipėdos miesto panorama iš viršaus.
Man ši vieta taip pat nebuvo naujas atradimas - keletą kartų šiame restorane anksčiau teko lankytis su draugais. Tiesa, išbandyti „Restorano XII“ meniu progos neturėjau - čia ragavau tik kavą ir desertus. Tačiau išmėginti rimtesnių, atviroje virtuvėje gaminamų patiekalų buvo be galo smalsu, tad vieną ūkanotą šeštadienio popietę čia ir užsukome papietauti.
„Restorano XII“ erdvė - optimalaus dydžio. Viskas, tarytum, sukasi ratu aplink restorano centre esančią atvirą virtuvę ir, tuo pat metu, tarsi karuselė - aplink gražųjį Klaipėdos Senamiestį. Galiu užtikrinti, jog staliukai, esantys arčiau lango neabejotinai sužavės kiekvieną, neabejingą miesto vaizdui iš viršaus. Žinoma, vietą čia suras ir norintys sėdėti atokiau panoraminio vaizdo.
Atsidarius lifto durims, iškart pajutome iš atviros restorano virtuvės į mus plūstelėjusį kepamo maisto kvapą. Jis - ir maloniai žadinantis apetitą, ir tuo pat metu šiek tiek trikdantis dėl savo intensyvumo, tad šį restorano bruožą priskirčiau prie minusų, o ne prie pliusų.
Su draugu išsirenkame nedidelį staliuką dviems. Ir nors tą dieną dangus spalvomis nedžiugino, prisėsti čia buvo labai jauku.
Meniu surašyti patiekalai artimi europietiškai virtuvei. Čia rasite tuno tartarą, įvairių užkandžių rinkinius, sriubos, salotų, ant grotelių keptų mėsainių bei mėsos patiekalų, ant žarijų keptos žuvies bei kuklų desertų sąrašą.
Mus aptarnavęs padavėjas nebuvo itin kalbus, tad patiekalus rinkomės pasikliaudami savo nuojauta.
Vieningai nutariame, jog tokią žvarbią ir niūrią dieną sušilti padėtų karšta sriuba, todėl nusprendžiame išbandyti dienos sriubą - sultinį su daržovėmis ir vištiena. Iš pagrindinių patiekalų išsirenkame paukštieną - antienos ir vištienos krūtinėlės kepsnius. Vištiena čia patiekiama su karamelizuotų anakardžių padažu ir šviežių daržovių salotomis, antiena - su bruknių-raudonojo vyno padažu ir vaisiais, tačiau kitus norimus garnyrus prie mėsos turime rinktis už papildomą kainą. Užsisakome ant grotelių keptų daržovių ir „Agata“ bulvyčių.
Taigi, tradiciškai, pirmiausia ant mūsų stalo atkeliauja duonos su sviestu lėkštė. Duona - dar šilta, puri ir labai gardi, sviestas - skanintas garstyčiomis, švelniai sūrus. Toks derinys mus maloniai nustebino - buvo gardu juo mėgautis ir prie sriubos, ir valgant vieną.
Dienos sriuba - sultinys su vištiena buvo gardus, tačiau savo išvaizda ir skoniu netiko panoraminiam restoranui. Mano nuomone, tokioje vietoje, netgi dienos patiekalai turėtų būti kilstelėjami į kiek aukštesnį, nei mokyklos ar ligoninės valgykla, lygį.
Dar vėliau ant mūsų stalo atkeliauja ir pagrindiniai patiekalai. Iš tiesų, mėsos paruošimui priekaištų neturėjome - ir antiena, ir vištiena buvo minkšta, sultinga, skoninga. Tačiau taip pat pagirti patiekalų pateikimo ir idėjos negaliu. Šie man pasirodė kiek atgyvenę.
Antiena buvo patiekta su ne visai derančiais vaisiais - greipfruto, apelsino, obuolio riekelėmis. Vienintelis šios „trijulės“ elementas - obuolys grojo teisinga nata. Apelsiną ir greipfrutą buvo sunku valgyti. Rūgštoki ir aitroki vaisiai slopino, o ne ryškino sultingos antienos skonį. Šią padėtį šiek tiek pagerino raudonų uogų ir vyno padažas.
Tuo tarpu vištienos krūtinėlė buvo labai minkšta ir nepriekaištingai derėjo kartu su karamelizuotų anakardžių padažu. Bendrai šio patiekalo skoniu likome patenkinti.
Desertų „lentyna“ Panoraminiame restorane - nelabai didelė. Čia rasite vanilinių ledų karameliniame migdolų krepšelyje su šokoladu arba vaisiais, karštą obuolių pyragą su ledais bei firminę tartaletę su sūrio - mango įdaru ir traškios karamelės trupiniais. Nors šį kartą deserto atsisakėme, anksčiau čia ragautas karštas obuolių pyragas mums visai patiko - trapus tešlos pagrindas buvo sviestinis, tirpstantis burnoje ir puikiai derėjo su viduje pasislėpusia karšta tiršta karamele bei minkštais keptais obuoliais.
Baigę pietauti, užsisakėme kavos. Jau pažįstamas kavos pupelių skonis man patiko, tačiau padirbėti vertėtų ties pieno paruošimu - pieno puta buvo paruošta netinkamai.
Vis dėlto, nors patiekalų skonis mūsų nenuvylė, šiame restorane pasigedome daugiau fantazijos ir eksperimentų, šiltesnio natūralesnio aptarnavimo. Juk net ir seniausias miesto restoranas neturėtų praleisti pro ausis taip dažnai uostamiestyje prazvimbiančio permainų vėjo.
Sąskaita: Dienos sriuba - 2€, anties kepsnys - 15,50€, vištienos kepsnys 7,50€, gruzdintos „Agata“ bulvės - 2€, grill daržovės - 2€, sluoksniuota kava su pienu - 2,20€, cappuccino - 2,20€, natūralios obuolių sultys - 2,30€, taurė raudonojo vyno Carmele Malbec (100ml.) - 2,90€.
VISO: 38,60€
Aptarnavimas: 3/5 Mus aptarnavęs padavėjas buvo malonus, tačiau pasigedome šiltesnio, mielesnio bendravimo, komunikabilumo, profesionalių patarimų.
Interjeras: 4/5 Be abejonės, didžiausias šio restorano pliusas - miesto panorama iš viršaus. Siekiant restorane sukurti dar didesnį jaukumo pojūtį, atsisakyčiau kiek įkyraus oranžino apšvietimo.
Meniu: 3/5 Mėsa, kurią ragavome buvo paruošta puikiai, tačiau patiekalų visuma neatitiko „Restorano XII“ kuriamo įvaizdžio. Pasigedau daugiau laisvės, improvizacijos, gardžių eksperimentų.
Bendras vertinimas: 3/5
Greta Gumuliauskaite @Meniu.lt
