Stiklių gatvė daugeliui vilniečių bei miesto svečių siejasi su jaukia užuovėja, apsaugota nuo įprasto senamiesčio šurmulio. Čia įsikūrę jaukūs butikėliai, nedidukės kavinės, stilingų daiktų parduotuvėlės, o prieš šventes šioje gatvėje kartais galima sulaukti ir maloniai nuteikiančių teminių dekoracijų. Ieškodama jaukios kavinukės Vilniuje popiečio pašnekesiui su bičiule, iškart aptikau „Bookafe“, esančią būtent mano minėtoje Stiklių gatvėje.
Kavinukės, kuriose galima aptikti knygų ir maloniai išgerti kavos dažniausiai yra daugiau-mažiau nišinės vietos, turinčios savo idėjinį konceptą visame pasaulyje. Čia kokybiška knyga yra lygiai tiek pat svarbi kaip ir kokybiška, rūšinė kava. Peržvelgiau, ką siūlo kavinės meniu – viskas atrodė šviežia ir lengvai intrigavo. Nekantravau kuo greičiau leistis į nuotykius!
Įėjus į „Bookafe“ mus pasitiko iš pirmo žvilgsnio gana jauki atmosfera – knygų lentynos, įvairūs augalai ir kaktusai, kampe čiauškėjo dvi banguotosios kanarėlės, buvome kone vienintelės lankytojos. Iškart nusižiūrėjome atokiau stovintį, gana privatų staliuką. Kartu su mumis buvo ir bičiulės šuo. Kadangi diena pasitaikė karšta, paprašėme įpilti jam vandens – barista labai mielai mums pagelbėjo.
Kadangi su drauge buvome jau kiek praalkusios, nutarėme užsisakyti ką nors užkąsti, po to išgerti kavos ir pasmaguriaujant desertu. Rimtesniems užkandžiams išsirinkome po sumuštinį (panini). Pačiupome vieną su mozarela ir pomidorais, o kitą – su vištiena ir sūriu. Užsisakėme flat white kavos, o desertui vienareikšmiškai nutarėme imti įdomiausiai, gaiviausiai ir spalvingiausiai atrodančius keturių skirtingų skonių veganiškus mini pyragaičius. Atrodė, kad vis dar yra galimybė nustebti, kokių stebuklų galima išrasti visai be gyvulinės kilmės produktų. Trumpai tariant – tiesiog turėjome geros patirties degustuojant ne tik įprastus, bet ir veganiškus saldumynus.
Kol laukėme patiekalų buvo puiki proga įdėmiau apsidairyti. „Bookafe“ aplinka gana kontrastavo. Reprezentacinėje lentynoje, skirtoje parduodamoms knygoms, buvo išdėliota išties gana aukštos meninės vertės knygų. Prie jų man labai derėjo tie kamputyje čiauškantys paukšteliai, tačiau bendrą atmosferą truputį gadino tranki, sunkiai nusakomo stiliaus pop muzika. Intuityviai pagalvojau, kad panašią buvo galima išgirsti ir nuėjus į soliariumą. Knygutės tikrai nepaskaitysi tokiame triukšme. Na, o plastikinių gėlių dekoracijos atrodė kaip pigus kičas.
Šalia mūsų staliuko buvo dar viena lentyna, tad nutarėme pasižvalgyti, o kas čia įdomaus. Priėjusi arčiau pastebėjau, kad lentyna nežinia, kada valyta, o ir knygos kažkokios dulkėtos ir murzinos, tarsi ką tik ištrauktos iš močiutės palėpės. Atsitiktinai paėmiau vieną knygą ir, savo dideliam nustebimui, tai buvo homofobiškas idėjas propaguojantis leidinys su skambiomis anotacijomis knygos nugarėlėje. Oho koks radinys – negalėjau patikėti, kad Vilniaus centre vis dar galima rasti tokių knygų tiesiog kavinėje.
Ooo bet štai ir mūsų užkandžiai! Tiek vienas, tiek kitas sumuštinis pasirodė vidutinės kokybės. Paninis su vištiena ir sūriu buvo skanus, gerai iškeptas su klasikiniais priedais, o sumuštinį su mozarela ir pomidorais truputį stelbė aštroki bazilikai. Klientui, kuris tikėtųsi kažko įdomaus bei netikėto, tikrai tektų nusivilti. Tai – gana saugus, klasikinis skonių variantas.
Netrukus ant mūsų staliuko atsirado ir kava. Paragavusi truputį nusiminiau, kadangi ji nelabai skyrėsi nuo kavos iš aparato, kurią tiekia bet kurioje kepyklėlėje kaip nepagrindinį akcentą. Ji nebuvo bjauri, bet jei eičiau išgerti tik kavos, tikrai nesijausčiau išsirinkusi tam pakankamai gerą vietą. Tikėjausi rūšinės kavos.
Pagrindinė intriga buvo tie žavūs deserčiukai. Pradėjome nuo geltonojo su mangais. Skonis gana gaivus, kremiškas, tačiau bendrą įspūdį truputį užgožė pirmame sluoksnyje esantys sausi riešutai su kokosu. Juodųjų serbentų pyragaičiu likome patenkintos. Jo gaiva ir lengva rūgštelė buvo maloniai nuteikianti. Trečiasis buvo su braškėmis, nors pasirodė, kad jis tiesiog pagardintas braškių skonio arba džemo, nes pojūtis buvo gana sintetinis. Tiesa, jis iš visų keturių atrodė šviežiausias. Labiausiai mano lūkesčių nepateisino kavos skonio pyragėlis. Jei būčiau ragavusi užmerktomis akimis, greičiausiai būčiau pasakius, kad jis valerijono ir kardamono skonio. Tikrai neradau jame nė trupučio kavos skonio. Taip pat jis buvo toks kietas, kad netgi trupėjo.
Trumpai apibendrinant, tikiu, kad kai kurie klientai, apsilankę „Bookafe“ neskambant trankiai muzikai, galėjo susidaryti ir kitokį įspūdį. Maistas ir kava buvo biudžetinės kokybės, o mūsų pasirinkti desertai, deja, buvo kur kas labiau fotogeniški, nei skanūs. Sumokėjome tikrai nemažai – bendra sąskaita siekė 29 eurus dviems.
Sąskaita: Paninis su vištiena ir sūriu 4 eur, sumuštinis su mozarela ir pomidorais 4 eur, veganiški pyragėliai 16 eur (4x4 vnt.), flat white kava 5 eur (2x2 vnt.).
Maistas: 2,5/5 - paprastas, sotus, trūksta kokybės, šviežumo.
Aptarnavimas: 4/5 – barista buvo maloni, tačiau kažkokių ypatingų klientų aptarnavimo tradicijų nepastebėjau.
Interjeras: 3/5 – interjeras turi potencialo. Manau, reikia tą potencialą išnaudoti – nusivalyti dulkes, išmesti kičines detales.
Bendras vertinimas: 3.1/5 – vieta vienam užėjimui eksperimentavimo, įvairovės dėlei.
Ineta Žymančiūtė
