Prieš gerą mėnesį Kauno Laisvės alėjoje duris atvėrė restoranas Meet & Taste. Anksčiau šioje vietoje, prie pat Kauno miesto savivaldybės pastato, buvo įskūręs Presto, kuriame niekada neteko apsilankyti. Būtent dėl to, kad šis taškas yra naujas Kauno gastronomijos žemėlapyje, jį pasirinkau.
Vėlyvą sekmadienio rytą atvykus papusryčiauti, buvome pasitikti malonaus padavėjos pasisveikinimo ir ne itin jaukios atmosferos. Įžengus pagalvojau, kad būtent taip restoranai turėjo atrodyti XX a. pabaigoje, kai juose dar nesilankiau. Ant sienos linksmai plaukioja projektuojamos žuvelės, stalus skiria masyvios pertvaros. Sofutės, kurias sunku taip pavadinti – kietos, aptrauktos medžiaga, labai primenančia tą, kuria aptrauktos miesto autobusų kėdės, langelis į virtuvę toks, kaip mano mokyklos valgykloje – sudėliotas iš nepermatomo stiklo plytelių, prie pertvaros įsitaisę du pinigų medžiai, turėję kurti jaukumą, tačiau prastai vykdę jiems pavestą užduotį. Patys Meet & Taste savo aplinką apibūdina kaip „paprastumu kvepiančią prabangą“. Dėl paprastumo tikrai pritariu, tačiau prabangos nepastebėjau... Galbūt ne tuos kontaktinius lęšius nusipirkau?
Susiradome laisvą stalelį prie lango ir įsitaisėme, pasiruošę stebėti praeivius, kurių, rudeniškėjančiame Kaune, vis mąžta. Atneštame valgiaraštyje platus pasirinkimas Europos virtuvės patiekalų: salotų, mėsos ir žuvies kepsnių, makaronų, lietinių. Facebook paskyroje pastebėjau, kad darbo dienomis siūlomas kasdien kitas dienos pietų rinkinys. Kainos nesikandžioja ir tikrai nereikia ieškoti išskirtinės progos, norint čia atvykti. Atėjusieji pusryčiauti (tokie kaip aš) gali rinktis iš pusryčių arba bendrojo meniu.
Susipažinę su vakarykštėmis Lietuvos ryto naujienomis (Meet & Taste prenumeruoja net kelias rūšis laikšraščių) laukėme savųjų pusryčių. Gerai, kad buvau ne vienas ir buvo su kuo pasišnekučiuoti, nes po pusvalandžio laukimo galvojau eiti pasiteirauti, kur užsisakytieji patiekalai. Luktelėti tikrai galiu, tačiau laukimas ne taip prailgsta, kai padavėja perspėja, kad laukti reikės mažiausiai pusvalandį. Bent jau sustiprėjo įsitikinimas, kad pusryčiai tikrai gaminami, o ne šildomi. Po dar kelių minučių, kai lietiniai, benediktai ir koše galų gale buvo patiekti, supratau, kad neklydau.
Avižinė košė tikršta, iš kruopų, ne iš greitai paruošiamų dribsnių, virta piene ir papuošta vaisių gabaėliais. Buvo ką pakramtyti. Paprasta ir tikrai skani košė. Tokia, kokią ir pats gaminčiausi sau.
Lėkštė su benediktais buvo - neperkrauta, tik ant kiaušinių, gausiai aplietų olandišku padažu, įsitaisė keli lapeliai rukolos. Kiaušiniai neblogi, tačiau bandelė, ant kurios benediktai patiekti – visiškai ištižusi, tarsi mirkytas batonas. Tikriausiai benediktai, pagaminti patys pirmieji, laukė savo išnešimo į salę, o belaukdami išmirkė bandelę. Ši smulkmena pagadino benediktų skonį, kurie buvo tikrai neprasti.
Neišsirinkę nieko daugiau iš pusryčių meniu užsisakėme kelias porcijas lietinių ir neprašovėme. Blyneliai su kiauliena, kriauše ir pelėsiniu sūriu – nepaprasto skonio! Nepamenu, kada tokius skanius blynelius buvau valgęs ir nesupratau, kur jie taip greitai išgaravo... Jeigu jūs nemėgstate pelėsinio sūrio ir galvojate, kad galbūt jo nelabai jausite – klystate, su kiekvienu kąsniu šio sūrio skonis vis labiau užvaldys visus jūsų skonio receptorius. Nesirinkite šių blynelių, jeigu nemėgstate pelėsinio sūrio, o kadangi aš pelėsinį sūrį mėgstu, man šie blynai patiko.
Antrieji blyneliai su kalakutiena, špinatais ir feta - švelnesni, labiau įprasto skonio. Švieži, minkšti, gausiai įdaryti – labai skanūs ir verti pagyrų. Didžiausi komplentai minkštam, plonyčiam, tirpstančiam burnoje lietiniui. Tokius ir be įdaro būtų galima valgyti pasigardžiuojant.
Tikriausiai restorano savininkai – minimalizmo ekspertai. Patiekalai patiekti paprasčiau nei paprastai – tiesiog blynai ar benediktai vidury lėkštės. Su blynais, ir su benediktais, ir su lėkšte lyg ir viskas gerai, tačiau vaizdas lėkštėje buvo nuobodus ir nekūrybingas.
Ar eičiau dar kartą? Ne, nebent norėčiau paragauti dienos pietų arba prisiminti nuostabių blynelių skonį. Tai ne ta vieta, kurioje norėtųsi pavaišinti mamą šventiniais pietumis, ar pavakaroti su kompanija draugų.
Sąskaita: pusrytinė košė 2.5€, Benedikto kiaušiniai 4.9€, blyneliai su kiauliena ir pelėsiniu sūriu 5.5€, blyneliai su kalakutiena ir feta 5.5€, arbatinukas žalios arbatos 4.8€. Viso: 23.2€
Interjeras: džiugu, kad yra apgalvotų detalių, tokių kaip speciali dėžutė sąskaitai su Meet & Taste inicialais ar USB ertmė sienoje krovimui, tačiau interjeras dvelkia praeitu dešimtmečiu (jei ne dviem), o plaukiojančių žuvyčių projekcija ant sienos jaukumo nesuteikia. 2/5
Aptarnavimas: paprastas, neįpareigojantis, padavėjos beveik nepastebėjome, ji savo darbą atliko tyliai ir mandagiai. Truputį daugiau šypsenos, iniciatyvumo ir būtų visai puiku. 4/5
Maistas: puikūs blyneliai, puiki košė, neįspūdingas benediktas, paprastas pateikimas. 4/5
Viso: 3.5/5
