Pačiame Anykščių miesto centre, ant tos pačios upės, kur lašišos pilnais ikrų pilvais pavasarį plaukia į aukštupį išleisti gyvybės, stovi restoranėlis „Basi basi“. Basų ten nematėme, bet meniškas pavadinimas nestebina – gyvybę restoranui įkvėpė Lietuvoje puikiai žinoma dainininkė Justė Arlauskaitė (Jazzu).
„BasiBasi“ atsiradimo istorija paprastas. Justės vaikinas Donatas Ivanauskas – anykštėnas. Justės draugai Giedrė ir Erikas Leitonai – itališko restorano Anykščiuose „5 taškai“ savininkai. Sujungus šią kombinaciją, gavosi nebloga sinergija dar vienam gurmaniškam projektui ant upės kranto – vietos apie kurią Justė svajojo jau kelerius metus.
Pirmas žvilgsnis
Įžengus pirmuosius žingsnius į restoraną pasitinka kardinaliai pasikeitęs restorano interjeras. Vis dėlto, kai sėdi virš upės, o pro langus matai aukščiausią Lietuvos bažnyčią, kurią turbūt pats Napoleonas būtų norėjęs parsigabenti į Paryžių, interjeras tampa nebe toks jau ir svarbus. Tačiau svarbus laikas, kurį sugaišome laukdami, kol mus aptarnaus.
Teko luktelėti kone 10 minučių, kol būsime pakviesti prisėsti. Prisistačius padavėjui paaiškėjo, kad kilo šioks toks nesusipratimas. Staliukas, kurį rezervavome, buvo užimtas, teko sėsti prie kito, bet labai greitai atsilaisvinus vietai prie lango, buvo pasiūlyta prisisėti ten, iš kur geriau matysis vakarinis Anykščių peizažas.
Šeštadienio vakarą žmonių restorane apstu. Nedideliame antro aukšto plote įsitaisė 25 naujų skonių atradimo smalsumo vedini ragautojai. Praėjus daugiau nei 20 minučių po atvykimo, pagaliau, pavyko užsisakyti! Išsirinkome tris patiekalus: keptą šamo file su porų veloute, lęšiais ir blanširuotais porais; cirkuliuotą kiaulienos papilvę su rūkytų bulvių koše ir tupinambų sriubą.
Net nepastebėjau, kaip gėrimų meniu buvo išneštas, nors po 15 minučių laukimo jau norėjosi ką nors pagurkšnoti. Tik vat, jau nebežinau iš ko galiu rinktis, o paprašyti truputį nedrąsu.
Vakaro foną užpildė iš „Spotify“ leidžiamos romantiškos melodijos (kartu su įprastomis šios muzikos programos reklamomis). Gaila, kad restoranas, kurio moto „Maistas + kultūra“, pagailėjo 6 eurų „Premium Spotify“ paketui.
Sriuba po 40 – imties minučių
Belaukiant sriubos buvome pavaišinti minkštute, tiesiog tirpstančia burnoje duonele ir dar skanesniu sviestu, kvepiančiu druska ir česnakais. Sekundei nusikėliau į vaikystės kaimą ir prisiminiau seną gerą žemaitišką kastinį.
Praėjus 40 minučių nuo užsakymo priėmimo, restorano šeimininkė atnešė tirštą topinambų sriubą su topinambų traškučiais. Laukėme ilgai, bet vertėjo. Skonio receptoriai, nepratę prie tokio derinio, liko maloniai suvilgyti šilta tiršta sriuba. Skonis priminė lietuvišką mišką ir šviežias daržoves iš bobutės daržo. Nepaprastai skanu! Vis dėlto, po poros šaukštų pastebėjome, kad atsitrenkėm į dubenėlio dugną, o sriubos kaip nebuvę. Trumpas malonumas.
Pritrūko ir servetėlių alkanoms lūpoms nusivalyti. Jų nebuvo ne tik ant mūsų staliuko, bet ir ant gretimų. Nesimatė ir prie baro.
Burnoje tirpstantis šamas
Dar bekabliuojant sriubą, buvo paserviruoti ir pagrindiniai patiekalai – kiaulienos papilvė su rūkytų bulvių koše ir šamo file su lęšiais bei padažu.
Minkšta šamo file patiekta elegantiškai įsitaisiusi ant virtų lęšių. Seniai bevalgiau taip skaniai iškeptą žuvį (net nepamenu, kada paskutinį kartą apskritai valgiau šamą) – jokio džeržgėjimo tarp dantų kramtant, žuvies raumenys lengvai atsiskiria vienas nuo kito ir ragaujant tirpsta burnoje, kaulų taip pat nepasitaikė.
Žuvis, lęšiai, padažas – visos tekstūros, skoniai ir prieskoniai derėjo tarpusavyje ir maloniai „žaidė“ ant liežuvio galiuko. Visas patiekalas garavo dėl išsiskiriančios šilumos, buvo karštas tarsi „iš pečiaus“. Kai patiekalas, kuris turi būti valgomas karštas, toks ir yra patiekiamas, skonis pagerėja bent du kartus.
Šalta papilvė
Deja, to pasakyti nebuvo galima apie kiaulienos papilvę. Patiekalas buvo šiltas, bet šiltas tiek, kiek būtų bet kuris valgis ištrauktas iš keptuvės ir paliktas 10 minučių stovėti ant vėsaus stalviršio. Vertiname pastangas abu pagrindinius patiekalus patiekti kartu, tačiau iki pilnos skonių laimės pritrūko kelių (o gal ir keliasdešimties) laipsnių.
Vis dėlto, pirmieji kąsniai nebuvo nuviliantys. Jausmas toks, tarsi paršiukas ir bulvės buvo tik ką ištrauktos iš rūkyklos. Skonių jūrą papildė ir Shimeji grybai, kurie patiekalui suteikė lengvą jūros moliuskų skonį. Į pabaigą jau ir bulvės su papilve pradėjo burnoje veltis. Šalta bulvių košė ir riebalai – tas pats, kaip šiltas „Vytauto“ butelis.
Svarbu pastebėti, kad patiekalui labai trūko gaivumo. Vienintelis vandens lašelis lėkštėje – kale salotos. Riebi mėsą, bulvės ir grybai – tikra bomba skrandžiui, tad nedidelė porcija gelbėjo nuo apsunkimo bei neleido užkimšti pilvo sunkiai virškiname mase aštuonioms valandoms.
Bendras vertinimas
Porcijos buvo nedidelės, nejučiomis, kąsnelis po kąsnelio, lėkštės ištuštėjo. Po gardžios sriubos, žuvies ir kiaulienos patiekalų, visiškai nesijauti apsunkęs. Juk ne prisivalgyti į „BasiBasi“ ir eini, o susipažinti su nauja vieta Anykščiuose, patirti kiek kitokią, negu įprasta aplink, virtuvės koncepciją, pasimėgauti kokybišku maistu, atsipūsti valandėlei grožintis užtvankos vaizdais. Galų gale ir pasilabinti su pačia Jazzu, kuri visą vakarą besisukiojo salėje, priiminėjo užsakymus bei bendravo su restorano klientais.
Nepaisant kelių smulkmenų, tai vieta, kurios Anykščiams tikrai labai trūko. Kainos nėra kuklios, bet moki ne tik už patiekalą. Vaizdas bei atmosfera atperka skaičiukus sąskaitoje.
Šiek tiek daugiau operatyvumo, servetėlių ant stalo, muzikos ne iš „Spotify free“ paketo ir „BasiBasi“ gali tapti vieta, kur maistas susipina su kultūra, o į svečius ne gėda pasikviesti ir patį Antaną Baranauską.
TRUMPAI
Sąskaita: topinambų sriuba – 5.9€; šamo file – 13€; cirkuliuota kiaulienos papilvė – 12€. Viso: 30,9€.
Aplinka: Paprastas, minimalistinis, blausus apšvietimas, romantiškos melodijos, mediniai baltai, pianinas, nedidelė ir jauki salytė, dideli langai į Anykščių miesto užtvanką ir bažnyčią. Viskas kuklu, paprasta ir skoninga. 4/5
Aptarnavimas: mus aptarnavo Restorano šeimininkė, dėmesio kaip ir užteko, tik keletas niunsų trukdė aptarnavimui tapti tobulam. Visų pirma, nesinorėtų laukti 10 min., kol būsi pasodintas, kai yra laisvų staliukų. Sriuba taip pat buvo patiekta labai negreitai (arba buvome labai alkani), gėrimų meniu buvo išneštas akimirksniu, nė karto nepasiteirauta ar nenurėtume savo gumurio kokiu nors skysčiu suvilgyti. Servetėlių taip pat labai pritrūko. 3/5
Maistas: Sriuba, pripildyta lietuvišku mišku ir užsodintomis dirvožemio vagomis buvo išties gardi. Žuviai taip pat priekaištų neturiu, ragaučiau ir antrąkart. Visgi, papilvė kiek nuvylė dėl patiekimo temperatūros. 4/5
Bendras įvertinimas: 3.7/5