Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“.
Sekmadienio pavakarę keliaudama į šį, duris dar visai neseniai atvėrusį restoraną, nenumaniau, ko galėčiau tikėtis. Internete neradau jokios informacijos apie čia tiekiamą maistą. Socialiniuose tinkluose publikuojamos tik nerūpestingus vasaros vakarus saulėtoje „Balto Ruonio“ lauko terasoje iliustruojančios nuotraukos. Tiesa, vienu dalyku buvau beveik užtikrinta - sekmadienio popietę „Balto Ruonio“ salė turėtų būti pilna žmonių. Ne paslaptis, Klaipėdos pajūris, rudens ir žiemos savaitgaliais lankomas ne mažiau nei vasarą.
Atvykus į restoraną, mano spėjimas pasitvirtino - mažytė „Balto Ruonio“ salė buvo sausakimša. Vietos prisėsti eilėje laukė grupelė žmonių. Tačiau toks vaizdas mūsų neišgąsdino, prisijungti į laukiančiųjų eilę nusprendėme ir mes.
Vietų prie stalo laukėme apie 15-20 minučių, tad per šį laiką spėjome apžiūrėti „Balto Ruonio“ interjerą. Šis man pasirodė jaukus, šviesus ir mielas, puikiai atspindintis pajūrio kavinukės paveikslą. Nepamirštas pats svarbiausias „Balto Ruonio“ akcentas - jūra. Stebėti Baltijos bangas čia galima pro didelius, žemę siekiančius langus. Interjere gausu jūros tematiką atspindinčių detalių - žvejybinių virvių, irklų, kriauklių, smėlio spalvos paviršių. „Balto Ruonio“ salėje suskaičiavau 7-8 staliukus. Galbūt toks nedidelis restorano plotas bei pro langus besiskverbianti vakarų saulė ir kuria jaukumo jausmą, - pamaniau.
Kol laukėme eilėje, peržvelgėme ir restorano meniu, mat šis - kreida užrašytas ant lentos. Joje surašyti patiekalai skambėjo išties puikiai - lengvi, prie įvairių gėrimų tinkantys užkandžiai (batatų bulvytės, kalmarų žiedai, midijos, užkandžių rinkinys ir t.t.), kelios skirtingų rūšių picos, klasikiniai ir rečiau sutinkami pagrindiniai patiekalai ( pavyzdžiui - „Bali Bowl“ su lašiša, „fish&chips“, tofu karis) bei atskiras ir ganėtinai platus gėrimų meniu. Didžiausią smalsumą kėlė picos, „Bali Bowl“ su lašiša, vištienos arba tofu karis. Šį maistą ir nusprendėme išbandyti. Pagrindiniams patiekalams užsisakėme „Prosciutto“ picą ir vištienos karį, o egzotiškąjį „Bali Bowl“ su lašiša nusprendėme pasidalinti kaip užkandį.
Saulei besileidžiant, lauko terasoje, žvarboku rugsėjo vėju „apdovanoti“ lankytojai pamažu skirstėsi, tad dviems salėje besidarbuojančioms padavėjoms, buvo galima susitelkti į aptarnavimą vidinėje „Balto Ruonio“ salėje.
Mums užėmus ką tik išėjusių žmonių vietas, restorano padavėja paprašė palaukti, kol stalas bus paruoštas. Tačiau panašu, laukti būtų tekę netrumpai - apie vis dar nenuvalytą stalą teko priminti jai atėjus priimti mūsų užsakymo. Lankydamasi "Baltame Ruonyje" negalėjau nepastebėti, jog padavėja, užuot aptarnavusi mūsų staliuką, šnekučiavosi ir juokavo su kolegomis. Tai suprantu, kaip nepagarbą lankytojams, nepaisant to, ar tai aukšto lygio restoranas, ar eilinė kavinė. Natūralu, jog 20 minučių laukę eilėje, užsisakyti esame pasiruošę iškart, o ne dar po 15 minučių.
Šalia maisto valgiaraščio kabančiame gėrimų meniu išties nemažai vyno, kokteilių, alaus, kavos ir arbatos pasirinkimų. Akimis peržvelgusi gėrimų pavadinimus sustojau prie dar niekada nematyto „Limoncello Spritz“. Padavėja informavo, jog tai išties įdomus citrinų likerio gėrimas, kurio skonis labai skiriasi nuo klasikinio „Aperol Spritz“. Išbandyti tokią naujovę buvo labai smalsu.
Užkandžiui užsisakyto „Bali Bowl“ (šio egzotiško patiekalo pagrindą sudaro ryžiai, o ant viršaus patiekiamos spalvingos daržovės bei marinuota žuvis) ilgai laukti neteko, tačiau pirmoji maisto lėkštė ant stalo atkeliavo anksčiau nei mūsų užsisakyti gėrimai. Lašišos dubenėlio porcija iš pažiūros buvo nedidelė. Ėmus ragauti šį patiekalą supratau, jog suvalgyti didesnio kiekio net ir nenorėčiau. Gomuriui malonūs buvo tik marinuoti pievagrybiai, imbieras (kurio šioje kombinacijoje man pasirodė per mažai) ir agurkai. Visi kiti ingredientai buvo blankūs arba pasižymėjo specifiniu skoniu. Lašiša nebuvo tokia, kokios tikėjausi užsisakydama „Bali Bowl“. Žuviai trūko minkštumo ir lengvumo, atrodė, jog tai ne marinuoti, o tiesiog sėklomis apibarstyti žalios žuvies gabalėliai. Atsižvelgiant į tai, jog marinuota lašiša - pagrindinis tokio dubenėlio akcentas, šviežios žuvies paruošimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Šalia lašišos esantys raudonieji kopūstai ir baklažanai buvo beskoniai. Juose pasigedau malonios marinuotų daržovių rūgštelės ir švelnaus sūrumo. Ryžiai buvo šilti tik vietomis, tačiau gardūs. Manau, jog lašišos dubenėlio receptą, prieš įtraukiant šį patiekalą į „Balto Ruonio“ meniu, dar reikėtų patobulinti.
Ant stalo atkeliavęs „Limoncello Spritz“ nenuvylė estetiniu vaizdu. Gėrimas buvo patiektas su daugkartinio naudojimo metaliniu šiaudeliu, žaliosios citrinos skiltele ir ledukais. Man patiko ir išraiškingas jo skonis, perteikiantis tradicinio itališko „limoncello“ likerio aromatą bei saldumą, persipynusį su lengva citrinos rūgštele.
Netrukus ant mūsų stalo jau garavo vištienos karis ir pica. Įsitikinome, jog „Balto Ruonio“ patiekalų porcijos išties nedidelės. Toks maisto kiekis man tinka puikiai, tačiau mėgstantiems pavalgyti sočiau, rekomenduoju užsisakyti ir užkandžių.
Pica buvo patiekta ant medinės lentelės ir rusvo kepimo popieriaus, neperkrauta, bet spalvinga. Ragaujant šį itališką patiekalą, gomuryje galėjau jausti švelnų mocarelos sūrį, ryškų, plonai pjaustytą „prosciutto“ kumpį, gaivos ir pikantiško skonio suteikiančių gražgarsčių lapelių prieskonį. Bendra picos ingredientų kombinacija buvo subalansuota gerai. Picos padą apibūdinčiau kaip vidutinį - šis nepasižymėjo nei purumu, nei traškumu, labiau priminė pitą ar kitokios rūšies šviesią duoną.
Karštas vištienos karis su ryžiais kvepėjo indiškais prieskoniais. Pirmieji kąsniai buvo labai gardūs - indiškame troškinyje slėpėsi minkštos ir švelnios vištienos gabalėliai, kepti baklažanai ir žirnių ankštys. Kario skonis buvo geras, tačiau vištienos gabalėlių jame - nedaug. Bendras patiekalo vaizdas ir skonis buvo geras, tačiau sulipę ir paviršiuje šiek tiek padžiūvę ryžiai bei pernelyg tirštas padažas puikų pirmąjį įspūdį šiek tiek aptemdė. Siekiant išvengti apdžiūvusių ryžių valgymo, juos teko kabinti iš lėkštės dugno. Suvalgiusi visą, nors ir nedidelį patiekalą, pasijaučiau apsunkusi. Manau, jog tokį pojūtį galėjo sukelti pernelyg riebus padažas, kurį siūlyčiau šiek tiek „palengvinti“ ir pagaminti ne tokį tirštą.
Mums baigiant vakarieniauti, „Balto Ruonio“ salėje vyravęs lankytojų šurmulys pamažu rimo, saulei nusileidus, lauko terasoje nebeliko nei vieno žmogaus, tad jūros bangas pro didelius langus galėjome stebėti labai aiškiai. Manau, jog tai - jauki ir romantiška vieta, norintiems trumpam atsikvėpti nuo miesto vaizdų.
„Balto Ruonio“ patiekalai paliko įvairių minčių: norėčiau pasidžiaugti už šio restorano originalumą, naujų skonių paieškas ir eksperimentus, tačiau taip pat siūlyčiau iki galo išgryninti meniu esančius patiekalus ir tik tuomet naujovėmis stebinti uostamiesčio gyventojus bei svečius. Kol kas „Baltas Ruonis“ atrodo puiki vieta savaitgalio susitikimams prie puodelio arbatos. Kartu su lengvais užkandžiais, šalia banguojančios jūros vaizdu ir jaukiais pokalbiais „Baltas Ruonis“ galėtų pretenduoti į jaukiausių vietų Klaipėdoje sąrašą.
Sąskaita: „Bali bowl“ su lašiša - 7€, pica „Prosciutto“ - 7€, vištienos karis - 7€, „Limoncello Spritz“ - 6€, gaivusis gėrimas „Sprite“ (200ml.) - 2,5€, stalo vanduo - nemokamas. VISO: 29,50€
Aptarnavimas: 4/5 „Balto Ruonio“ padavėjų darbo negaliu įvertinti aukščiausiu balu. Prisėdę prie nebaigto tvarkyti stalo, su kolegomis juokaujančios padavėjos laukėme apie 5-8 minutes. Tuomet, turėjome priminti, jog stalas dar nebaigtas tvarkyti. Nuvaliusi stalą mergina priimti mūsų užsakymo atėjo ne iš karto - nurinko lėkštes nuo gretimų staliukų, grįžusi dar persimetė keletu žodžių su kolegomis ir tik tuomet vėl sugrįžo priimti mūsų užsakymo. Atsižvelgdama į tai, jog „Baltas Ruonis“ ne aukštosios virtuvės restoranas, į tokį padavėjų požiūrį galiu pažvelgti atlaidžiai, tačiau šios vietos lankytojams gali tekti apsiginkluoti kantrybe. Manau, jog tokioje nedidelėje erdvėje besidarbuojant dviems padavėjoms ir barmenui, gėrimų bei aptarnavimo laukimo laikas neturėtų prailgti.
Interjeras: 5/5 Ne prabangus, tačiau jaukus ir mielas, įkvėptas jūros, šviesus, suteikiantis galimybę pietauti, vakarieniauti arba tiesiog mėgautis kavos puodeliu žvelgiant į jūrą.
Meniu: 3/5 „Balto Ruonio“ valgiaraščiui pliusą skiriu už originalumą ir įvairovę, tačiau ragauti patiekalai nepaliko vien tik gerų įspūdžių. Siūlyčiau pradėti nuo paprastesnių patiekalų, o patobulinus ir ištestavus įvairesnius receptus, naujais skoniais valgiaraštį pildyti palaipsniui.
Bendras vertinimas: 4/5
