Galvodama, kokį žmogų galėčiau pakalbinti rubrikai „Pokalbiai apie maistą“, prisimenu, jog neseniai instagrame akis užkliuvo už profilio „Valgau be žalos“ (@valgau_be_zalos). Jo įkūrėja Sandra Jatulytė-Vaičiūnė – sertifikuota mitybos specialistė, kuri tiek savo tinklalapyje, tiek socialiniuose tinkluose dalinasi įvairiais patarimais apie dėmesingumą, valgymo sutrikimus, sveiką santykį su maistu. Susisiekusi su ja ir paklaususi ar norėtų pabendrauti, gaunu atsakymą: „Būtų įdomu“. Ir dabar, jau po interviu, galiu patvirtinti – mudviejų pokalbis buvo išties spalvingas ir įdomus. Sandra papasakoja tiek apie savo pačios santykį su maistu, tiek apie darbo užkulisius. Tad kviečiu skaityti ir susipažinti su mano pašnekove.
Sandra, esate mitybos specialistė, kurios tikslas – padėti žmonėms keisti savo išvaizdą ne dietų pagalba, o susipažįstant su savo kūnu, išmokstant jį pamilti. O kada jūs pati pamilote savo kūną?
Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad pamilau savo kūną tik pastaraisiais metais. Tam prireikė ilgo ir nuoseklaus darbo su savimi. Tačiau kartu tai išsirutuliojo į šį nuostabų projektą –
„Valgau be žalos“, – kurio metu augu aš pati ir mano sveikas santykis su maistu. Tuo pačiu, padedu ir kitoms merginoms jį susikurti.
Jei kalbėti nuo pat pradžių, tai priešistorė ilga. Esminis lūžis įvyko prieš daugiau kaip 5 metus, kai nutariau stipriai numesti svorio ir pasiekti 45 kg (tiek svajojau sverti visą gyvenimą, esu 163 cm ūgio). Tikslas buvo pasiektas, svėriau 44.2, tačiau tai labiausiai iškreipė mano santykį su maistu. Turėjau kompulsyvius persivalgymo epizodus, nesuvokiau kokia liekna esu ir visa tai man atrodė normalu. Kol vieną dieną nuėjus pas gydytojus išgirdau labai blogų naujienų – laimė dar buvau toje vietoje, kur spėjau viskam užkirsti kelią. Greičiausiai čia buvo tas atspirties taškas, nuo kurio ėmiau mokytis kurti santykį su maistu. Nustojau save riboti, skaičiuoti kalorijas, sverti kiekvieną produktą gramas į gramą, o daugiau dėmesio skirti maisto įvairovei, sąmoningumui ir savęs pažinimui.
O kada supratote, jog domėjimasis sveika mityba – ne tik hobis, tačiau ir darbas, kurį norėtumėte dirbti?
Apie pagalbą kitiems supratau jau nuo pat pradžių. Turintiems polinkį į iškreiptą santykį su maistu pagalbos buvo labai mažai. Internete galėjai surasti dar vieną žemų kalorijų dietą, bet niekas nesiūlė tau sprendimų, kaip nustoti persivalgyti ar pradėti valgyti, nes tu bijai maisto... Pradžioje ta pagalba buvo labiau orientuota į sveikos mitybos rekomendacijas, kuriose žmogus turėtų laisvę sveikai maitintis, pakankamą maisto kiekį ir gautų palaikymą iš žmogaus, kuris jį supranta. O šiai dienai mano darbas išsidalino į dvi kryptis: mitybos rekomendacijas ir įvairius mokymus, seminarus, praktikas, stovyklas, kurios susijusios su dėmesingumu, santykio su savimi ir maistu kūrimu.
Kalbant apie išsilavinimą pradžioje pasibaigiau daug įvairiausių kursų, kad galėčiau ruošti mitybos rekomendacijas, o vėliau supratau, kad to tikrai nepakanka, nes mityba yra daug gilesnis ir sudėtingesnis dalykas. Aš ją skirstau į dvi kategorijas, viena „,matematika“, kur skaičius galime įstatyti į tam tikras formules ir gauti rekomenduojamus skaičius. Kita, man daug svarbesnė, –individualumas. Be universitetinių studijų ir nuolatinio žinių gilinimo tai suprasti būtų labai sudėtinga, o ką kalbėti apie kvalifikuotą pagalbą.
Šiuo metu baiginėju visuomenės sveikatos studijas ir papildomai mokausi įsisąmoninimu grįstą kognityvinę elgesio terapiją. Mano manymu, mityba nuo psichologijos niekaip neatsiejama, tad žinias turiu gilinti tiek vienoje, tiek kitoje srityje, jei noriu būti profesionali specialistė.
Koks yra jūsų standartinis maisto prekių krepšelis? Ar dažniausiais apsiperkate įprastose maisto prekių parduotuvėse, ar specializuotose?
Nenoriu reklamuoti prekinių ženklų (juokiasi), bet tikrai turiu savo mėgstamą, kur apsipirkinėju 9 kartus iš 10. Visuomet į parduotuvę keliauju su pirkinių sąrašiuku. Esu atradusi tokią maisto planavimo strategiją, kai susiplanuoji patiekalais ką visą savaitę valgysi ir leidi sau rinktis ką nori. Nepritariu planavimui, kai pirmadienį tas, antradienį tas ir t.t., nes tai mus, turinčius polinkį į iškreiptą santykį su maistu, vėl apriboja ir įsijungia atmetimo reakcija, kuri baigiasi arba visišku nevalgymu arba valgymu to, ko nereikia. Beje, taip susitaupo nemažai pinigų ir neišmeti maisto.
Šaldytuve galima rasti įvairaus maisto. Neturiu kažkokio produkto be kurio neįsivaizduočiau gyvenimo. Pietums dažniausiai renkuosi vištieną, kelis kartus per savaitę turiu dienų be mėsos, pagaliau pavyko prisijaukinti daržoves, tad jų taip pat visada galima rasti mano šaldytuve.
Taip pat esu atsirinkusi kokybiškų jau paruoštų produktų, tad kartais sau leidžiu ir juos. Mano nuomone, sveika mityba yra labiau apie supratimą ką valgau, kokia produkto sudėtis, o ne savęs ribojimą, kad vieno produkto negalima, o kitas labai geras. Viskas yra maistas ir jei šiandien aš užsinorėsiu deserto prie kavos, tai jį sau ir leisiu – nematau tame nieko blogo.
Savo instagrame sekėjų klausėte: ar jums svarbu kaip maistas kvepia, vizualiai atrodo, kokios jis konsistencijos, koks pojūtis burnoje, kai valgote? O kaip į šiuos klausimus atsakytumėte pati?
Aš praktikuoju dėmesingą valgymą, tad man tikrai labai svarbu, kad maistas patenkintų visus pojūčius. Manau, kad valgant skaniai atrodantį, kvepiantį ir įvairius pojūčius burnoje keliantį maistą, neretai galime išvengti ir emocinio valgymo epizodų ar kitų dalykų, kurie iškreiptų mūsų santykį su maistu.
Viena iš paslaugų, kurią teikiate – mitybos planų sudarymas. Kokie žmonės į jus kreipiasi? Galbūt pastebite tendencijas, kokių blogų maitinimosi įpročių jie turi?
Tendencija labai aiški (šypteli). Aš esu tas žmogus, į kurį kreipiasi žmonės, kurie jau praradę viltį kažką padaryti, išbandę N mitybos planų ir rezultatai tokie patys ar dar blogesni. Neretai žmonės įsigyja ne sveikos mitybos rekomendacijas, o dietą, kuri tuo metu jiems leidžia pasiekti norimų rezultatų. Tačiau tos dietos nekeičia valgymo įpročių. O jei dar dietos turi stiprių apribojimų ar maistinių medžiagų eliminavimų, tai baigtis visuomet aiški. Aš pati dirbu su mitybos planais, kurie formuoja naujus įpročius, kurie leidžia žmogui suvokti maistines medžiagas, jų įvairovę ir laisvai rinktis, net ir esant mieste, vieną ar kitą patiekalą. Taip pasiekiami ilgalaikiai rezultatai, o dar svarbiau tai, kad pažintis su merginomis tęsiasi metų metus ir jos tuos rezultatus išsaugo.
Pandemija, karas Ukrainoje – daugelio žmonių psichologinė situacija, pastaraisiais metais, tikrai nėra pati geriausia. Ar pastebite, jog dabartinių įvykių kontekste daugėja žmonių su valgymo sutrikimais? Į kokius kūno ar mąstymo signalus reikėtų atkreipti dėmesį ir sunerimti, siekiant išvengti didesnių problemų?
Turbūt pasakyti, kad daugėja žmonių su valgymo sutrikimais negalėčiau, nes valgymo sutrikimai vystosi per ilgą laiką. Kaip ir minėjau, pradžia dažniausiai glūdi vaikystėje, bet kad šis kontekstas gali pastiprinti šias problemas, tikrai taip.
Atkreipti dėmesį reikėtų į nuolatinį nerimą, miego sutrikimus, nuovargį, pasikeitusį santykį su aplinkiniais, apskritai sustoti ir peržiūrėti, kas mano gyvenime vyksta ar aš to siekiu, ar einu ten, kur noriu eiti. Kad ir su tuo pačiu svoriu. Mes neretai pastebime, kai priaugame daug svorio, tad jei būtume dėmesingesni ir atkreiptume dėmesį į savo pasirinkimus kasdien, greičiausiai tas svoris net nepakiltų.
„Mano arkliukas yra seminarai“ – rašote savo puslapyje. Kokias temas nagrinėjate seminaruose? Kokius mitus stengiatės paneigti?
Seminarus ir mokymus šiuo metu vedu dviem kryptimis. Seminaruose apie mitybą, dalinuoseži informacija nuo pat pagrindų: kaip pasirinkti reikiamą maisto kiekį, kaip turėtų pasiskirstyti maistinės medžiagos, kodėl apskritai tai svarbu. Vėliau, seminaruose skirtuose santykio su maistu kūrimui, pasakoju apie tai, kas dažniausiai tam trukdo ir kaip tai pakeisti.
O antroji kryptis, kuri po truputį atkeliauja į mano projektą, tai dėmesingumas gyvenime ir mityboje. Šio kurso metu mokomės sugrįžti į savo kūną, pažinti jo poreikius, dėmesingai pastebėti savo maisto pasirinkimus, praktikuojame tam tikras meditacines praktikas ir ne tik teoriškai, bet ir praktiškai mokomės kurti santykį su maistu. Man labiausiai patinka matyti žmones gyvai ar bent online, todėl tai ir vadinu savo „arkliuku“.
Ar svarbu skaityti produktų etiketes? Į ką reikia atkreipti dėmesį?
Taip, produktų etiketes kviesčiau mokytis skaityti, bet ne ta paranojine prasme, kai matau tik cukrų ar riebalus, o apskritai susipažinti su sudėtimi, pažiūrėti iš ko tas cukrus atkeliauja, galbūt ten yra palmių riebalų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sudėties seką. Pirmojo produkto visada bus daugiausia ir taip eis mažėjimo tvarka. Svarbu pastebėti ar nėra kitų mūsų sveikatai nepalankių priedų, tokių kaip konservantai, nenatūralūs dažikliai, saldikliai ir pan. Šiuo metu kaip tik ruošiu pdf knygutę šia tema, apie metus jau žadu mokymus apie tai, bet vis nesurandu tam laiko, tai dabar, kai viešai įsipareigoju, tikrai pabaigsiu tą padaryti (juokiasi).
Savo instagrame dalinatės įvairiu turiniu: nuo receptų iki patarimų apie emocinę sveikatą, mitybą. Kokie įrašai susilaukia daugiausiai žmonių reakcijų? Kokios temos – aktualiausios?
Manau, kad kiekvienas specialistas turi savo temas už kurias yra mylimas ir vertinamas. Kadangi aš sukuosi dvejomis kryptimis, tai atitinkamai mano kuriamas turinys ir keliauja nuo receptų iki praktinių patarimų vienais ar kitais klausimais. Populiariausia turbūt yra ta informacija, kurią žmogus gali panaudoti praktiškai, tad šis turinys daugiausiai dėmesio ir susilaukia.
Pastebėjau, jog plečiate prekės ženklą „Valgau be žalos“: ne tik siūlote užsisakyti mitybos planus ar sudalyvauti seminaruose, tačiau po truputį kuriate ir prekių liniją. Ar išduosite, kokių sumanymų turite ateičiai?
Šiuo metu laukiu knygos – mitybos dienoraščio – antrojo tiražo, kuris, greičiausiai, kol išeis šis straipsnis, jau bus atkeliavęs pas mane ir iškeliavęs pas savo šeimininkes. Minčių yra įvairiausių ir tas pats dienoraštis greičiausiai ne už ilgo išvys platesnes erdves. Šiuo klausimu kaip tik planuoju pasidarbuoti per vasarą, tad nuo rugsėjo greičiausiai bus galima tikėtis didelių naujienų!
Šiuo metu labiausiai gyvenu stovyklos mintimis, su merginom pasimatom gegužės 21 – 22 dienomis, galbūt pavyks ir tai išsirutulios į kažkokią nuoseklią tradiciją! Tad nuo rugsėjo tikrai galima tikėtis naujų ir originalių idėjų projekte „Valgau be žalos“!
Ačiū už pokalbį!
Autorė: Rut Javič
