Kulinarine prasme Balkanų regionas - labai įdomus Europos kampelis, nes įvairiausių kultūrų samplaika lėmė, kad Balkanų šalių virtuvėse harmoningai dera ir įdomiai persipina Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono ir Azijos maisto gaminimo tradicijos. Žinoma, naudojami produktai ir jų paruošimas skiriasi, nelygu, kokia šalis (pavyzdžiui, Kroatijoje guliašas gaminamas vyno padaže!), tačiau esama nemažai visam regionui bendrų bruožų. Balkanų šalimis paprastai laikomos Albanija, Bulgarija, Rumunija, Graikija ir buvusios Jugoslavijos teritorijoje esančios valstybės. Kokių gi patiekalų ir gėrimų rasime tradicinėse jų virtuvėse?
Turkijos įtaka lėmė, kad daugelyje Balkanų kraštų mėgstama turkiška kava, rytietiški saldumynai (halva, baklava,lukumas), jogurtas ir kebabo tipo mėsiniai patiekalai. Prie Viduržemio jūros esančiose šalyse valgoma daug žuvies ir jūros gėrybių, daržovių, ten, kur šilčiau ir auga alyvuogės, gausiai vartojamas alyvuogių aliejus, mėgaujamasi citrusiniais vaisiais ir dosniu daržovių derliumi, na, o šiauriau gyvenančių slavų šalių įtaka - tai ir bulvių patiekalai bei miltiniai kepiniai, ir įvairios sriubos, raugintos daržovės. Štai keletas įdomiausių ir charakteringiausių kai kurių Balkanų šalių virtuvių bruožų:
Balkanų širdyje esanti Serbija savo nacionaliniais patiekalais laiko nemažai „patobulintų” turkiškų patiekalų variantų: sarmą - vynuogių lapus, įdarytus jautiena ir ryžiais arba čevapi - ant grilio keptą mėsą. Mėsavalgiams patiks labai populiarus greitasis maistas - tikras mėsainio pusbrolis (ar protėvis?) ir serbų pasididžiavimas - pljeskavica - didelis suvožtinis su mėsos paplotėliu, o vegetarai ir sladžiavalgiai daug skanumynų ras kepyklėlėse - pavyzdžiui, gibanicą (sotus filo tešlos pyragas su sūrio ir kiaušinių įdaru). Serbai valgo dau sriubų ir skirsto jas į dvi rūšis - skystą sultinio ar daržovių nuoviro pagrindu gaminamą supą, ir tirštą, sočią čorbą, į kurią dažnai dedama mėsos gabalėlių, virtų kiaušinių ir kitų sočių ingredientų.
Bulgarijos žėmė ir klimatas palankūs daržovėms auginti, taigi šios tautos virtuvėje gausu salotų, taip pat mėgstami pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas ir jogurtiniai padažai bei baltas fetą primenantis sūris sirene. Bulgarijoje gerai dera vynuogės, todėl gaminama įvairaus vietinio vyno rūšių, o iš stipresnių gėrimų mėgstama rakija.
Rumunija turėtų patikti augalinės mitybos gerbėjams. Kadangi vyraujanti religija - Rumunijos ortodoksų - prisako tikintiesiems gana dažnai laikytis pasninko, rumunai turi gausybę augalinių patiekalų arba gali pasiūlyti vegetarinių ar veganinių įprastinių patiekalų variantų. Vienas įdomesnių rumuniškų gardumynų - tiesa, neveganiškas - minkštas, išraiškingo skonio ir kvapo brânză de burduf sūris. Jis gaminamas iš avies pieno ir brandinamas… avies skrandyje!
Kroatija, kuriai pasisekė turėti ilgą jūros pakrantę ir švelnų klimatą dalijasi daug bendrų bruožų su Italijos ir Graikijos virtuvėmis - daug žuvies ir jūros gėrybių patiekalų, mėgstamas alyvuogių aliejus ir Viduržemio jūros prieskoniai: raudonėlis, rozmarinas, sage, cinamonas, gvazdikėliai, muskato riešutai bei citrusiniai vaisiai. Gaminama daug lengvų daržovių troškinių su trupučiu mėsos - jie vadinami varivo arba čušpajz, prieš patiekiant paprastai pagardinami grietine (šiaurės Kroatijoje) arba alyvuogių aliejumi (pietuose). Įdomu, kad tokius troškinius tradiciškai ruošdavo ir daugelyje vietovių teberuošia vyrai, dažniausiai - lauke. Pakrantės regionuose šie troškiniai dažnai skaninami gvazdikėliais ir džiovintais vaisiais. Dar lengvesni patiekalai negu troškiniai - kroatiškos sriubos, ypač mėgstama - brudet arba brodet - tiršta žuvienė, bei pašta fažol – pupelių sriuba su smulkiais makaronais.
Albanija patiks kavos mėgėjams. Viena vertus, ši šalis simpatizuoja Turkijai ir čia jaučiama turkų kultūros įtaka, todėl mėgstama turkiška kava, kita vertus, iš kaimynų italų albanai išmoko ruošti gardžią itališką kavą - kokybišką espresso ar cappuccino čia jums patieks beveik kievienoje kavinukėje. Sostinė Tirana ypač garsi savo kavinių kultūra - prieš keletą metų net buvo paskelbta statitistika, kad iš visų Europos sostinių būtent Tiranoje yra didžiausia kavinių koncentracija, lyginant su gyventojų skaičiumi!
Graikijos virtuvės pristatinėti turbūt nereikia - ji žinoma visame pasaulyje. Nors išdidūs graikai ne visada nori būti suplakti į vieną kategoriją su kitomis Balkanų šalimis, jie turi daug bendrų bruožų - ir turkiškos virtuvės įtaką, ir jūrų gėrybes, ir daug šiltesniam klimatui būdingų vaisių ir daržovių, ir mokėjimą mėgautis maistu - Graikijoje galite tikėtis ilgų ir sočių vakarienių, kupinų prie stalo susirinkusių draugų klegesio ir nerūpestingos pietietiškos dvasios. Teigiama, kad Viduržemio jūros dieta yra viena sveikiausių, ir, jei nepadauginsite sirupe skęstančių vietinių saldumynų, riebios tešlos kepinių bei sočiosios musakos, mėgaudamiesi graikiškais valgiais ne tik pamaloninsite gomurį, bet ir džiaugsitės gera savijauta.
