Turbūt ne vienas imtųsi tvirtinti, kad jeigu geri pieno ir valgai varškės, organizmui kalcio tikrai netrūks. Tačiau tai ne visai taip. Mitybos racionas, praturtintas kalciu, bus visiškai nenaudingas, jei šio mineralo organizmas nepasisavins arba pasisavins tik iš dalies. Kad kalcio pasisavinimo procesas vyktų sklandžiai, reikalingas vitaminas D, kuris, kaip žinia, gaminasi odoje veikiamas saulės...
Riebalai yra labai svarbi mitybos dalis, tačiau šiandieną žmonės vartoja „blogus“ riebalus, kurie yra pavojingi sveikatai. Hidrogenizuoti riebalai jau yra uždrausti visuose Niujorko restoranuose. Danijoje maisto produktai kuriuose yra daugiau nei 2% hidrogenizuotų riebalų yra uždrausti. Kodėl?
Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Visais laikais druska užėmė ypatingą vietą žmogaus mityboje. Romėnų kariams būdavo skiriamos netgi specialios pašalpos įsigyti druskai („salarium“). 18 a. Prancūzijoje kilo sukilimas prieš druskos mokestį „gabelle“. Tuo tarpu šiandien vis dažniau teigiama, jog druska tai „baltoji mirtis“.
Ne vieno mūsų virtuvėje ar vonios kambaryje galima aptikti įvairius maito papildus ar vitaminus. Vitaminas C- imunitetui stiprinti, kalcis – kaulams ir dantims, vitaminų kompleksai bendrai sveikatos būklei palaikyti ir t.t.. Rūpintis sveikata išties tapo madinga... Pašto dėžutėje aptiksite vaistinių pasiūlymus su gausybe puslapių, reklamuojančių įvairius papildus, tačiau Vokietijos mitybos ekpertai tikina, kad nevertėtų pasiduoti reklamai. Anot jų, daugumoje atvejų vartoti maisto papildų ar vitaminų visai nėra reikalo...
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) skelbiamose išvadose dėl rekomenduojamų maistinių medžiagų (angliavandenių, maistinių skaidulų, riebalų ir vandens) poreikio normų, pateikiami sveikatinančią mitybą užtikrinantys maistinių medžiagų kiekiai.
„Svarbiausia įsileisti meilės ir meno dvasią į širdį. Negalima remtis vien receptu, niekada taip nedarau. Kiekvieną kartą mano gaminys vis kitoks, su vis kitokiais akcentais.“ Anot Andriaus Sviderskio, duoną kepti namuose yra pigiau, nei ją pirkti. O ir laiko sąnaudos nėra didelės.
Pagrindinis vaisių ir daržovių saugos rodiklis yra pesticidų likučiai, susikaupę augaluose jų auginimo metu. Užsienio šalyse naudojama kelis kartus daugiau augalų apsaugos priemonių, todėl jų išaugintoje augalinėje produkcijoje kaupiasi pesticidų likučiai, kurių nebūna lietuviškuose produktuose.
„Cukrus brangsta, cukrus pinga, cukrus baigiasi, Vilniuje jau trūksta cukraus, prekybininkai spekuliuoja cukraus kaina“. Jau darosi nuobodu? Iš parduotuvių lentynų cukrus šluojamas maišais, kaip gyvybiškai svarbi prekė. Bet ar cukrus išvis kam nors reikalingas?
Plintant peršalimo ligų epidemijoms nori nenori prisimename, jog reikia rūpintis sveikata. Ar nuovargis, ligos - vitaminų trūkumo požymis bei iš kur vitaminų turėtų gauti organizmas išsamiai pasakoja edukologė, šeimos gydytoja Violeta Kiguolienė.
Užsikimškite nosį ir pabandykite suvalgyti kivi vaisių. Pajusite šiek tiek saltelėjusiai rūgštų skonį, galbūt atpažinsite vaisių iš smulkių sėklyčių, tačiau greičiausiai negalėsite įvardinti ką valgote. Taip atsitiks todėl, kad net 80 proc. informacijos apie maistą, kurį valgome, gaunama uodžiant.
Artėjant pavasariui vis sunkiau rasti Lietuviškų vaisių ir daržovių. Vertinantiems sveiką mitybą, vietinę produkciją ir atradimus virtuvėje geriausia išeitis – daiginti grūdai ir ankštinės daržovės. Dygstančiame grūde vitaminų ir fitoestrogenų yra 50 kartų daugiau nei subrendusiame, o daigintuose ankštiniuose augaluose - net 600 kartų.
Mokslinių tyrimų duomenimis, mėsą vartojantiems žmonėms kyla kur kas daugiau pavojų jų širdžiai ir kraujagyslėms nei vegetarams. Tačiau visiškai gyvūninės kilmės produktų atsisakantys veganai irgi patenka į rizikos zoną, kadangi jie su maistu negauna pakankamai geležies, cinko, vitamino B12 ir omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Daktarui Ozui nėra tabu temų. Savo šou daktaras aptaria viską - nuo sekso, dietos, mankštos iki įvairių ligų ir jų prevencijos. Nenuostabu, kad vos per kelerius metus jis tapo kultiniu sveikatos patarėju dėl sveiko gyvenimo būdo pamišusioje Amerikoje.
Vaistažolių arbatos kartais išgydo tikrai ne prasčiau nei tabletės. Arbatos geriamos drąsiau nei vaistai, nes joms nebūtinas receptas. Be to, manoma, kad vaistažolės nepakenks.Pasirodo, toks įsitikinimas klaidingas. Vartojamos ne pagal paskirtį vaistažolių arbatos gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad šaltuoju metu laiku didėja žmonių sergamumas norovirusine infekcija. Ką vertėtų žinoti apie šią infekciją ir kokių prevencijos priemonių reikėtų imtis siekiant jos išvengti?
Jei pirkdami vaisius parduotuvėje atrenkate vien gražiai pageltonavusias citrinas, oranžinius mandarinus ir apelsinus, nuo šiol galite keisti savo įpročius. Vokietijos mokslininkai patvirtino, kad net ir žali citrusiniai vaisiai gali būti prinokę...
Garsusis britų konservatyvumas pasireiškia ir per kulinariją, praneša leidinys „Independent“. Anglosaksiškas užsispyrimas valgyti tik tradicinius žuvų patiekalus būtų pusė bėdos, jei nedarytų žalingos įtakos biologinių rūšių pusiausvyrai vandenyne.
Vartotojų susidomėjimas tuo, ką jie valgo, auga. Atitinkamai didėja ir poreikis maisto kokybei. „Apmaudu, tačiau siekdami padidinti minėtųjų gaminių patrauklumą, tiekėjai neretai pakomentuoja, kad tai ekologiški ar išskirtinės kokybės produktai. Iš tiesų šie gaminiai nėra nei ekologiški, nei išskirtinės kokybės.."
Šis skanėstas, pasak dietologų, praktiškai neturi trūkumų. Garsusis gydytojas Hipokratas teigė, kad riešutai padeda išgydyti skrandžio, kepenų ir inkstų ligas. Žmonės, nuolatos valgantys riešutų, yra sveikesni, rečiau serga širdies ligomis.
Maisto priedai - tai medžiagos, kurios paprastai nėra vartojamos kaip atskiras maisto produktas ar jo dalis. Įvairūs priedai tikslingai dedami į maistą gamybinio proceso metu ir suteikia maistui pageidautinų savybių (geresnės juslinės ir estetinės maisto produkto savybės, ilgesnė vartojimo trukmė ir kt.). Ar tikrai reikia saugotis visų „E“?
Šaltuoju metų laiku dėl sumažėjusio šviežių daržovių, vaisių ir uogų vartojimo pakinta mūsų mityba. Žiemą dažniau mėgaujamės riebesniu ar saldesniu, t. y. kaloringesniu maistu. Taip organizmas ne tik kaupia riebalų atsargas, bet ir dėl vitaminų stokos nusilpsta imunitetas. Kaip žiemą sveikai maitintis, kad turėtume ir gražią fi gūrą, ir gerą sveikatą?
Nors jau dabar kai kurių maisto produktų kainos nenusileidžia aukštesnio pragyvenimo lygio šalims, ekspertų prognozės nedžiugina. Jų teigimu, šiais metais maistas mūsų šalyje gali brangti iki 20 procentų...
Besitęsiantis „nuodingo maisto“ serialas Lietuvoje ir toliau sėja paniką tarp gyventojų. Prieš kelis mėnesius gąsdino nitratų prisikaupusiomis daržovėmis, po to - žuvimi, auginama kanalizacijoje, o dabar atėjo eilė maisto priedams. Redakciją užplūdo skaitytojų klausimai, kuo pavaišinti svečius ir jų nenunuodyti ir ar iš tikrųjų etiketėse raidė „E“, paįvairinta numeriais, saugi? Į skaitytojų klausimus atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai...
Lietuviai kiaulių augintojai mano, kad iš Vokietijos į Lietuvą plūstelėjo kiauliena, nes dėl dioksino skandalo kitos rinkos jos atsisakė. Rytuose dantis galanda kiaulių maras, o Vakaruose kyla dioksino skandalas. Nors šie pavojai Lietuvos dar nepasiekė, tačiau jų sukeltos ekonominės pasekmės kiaulių augintojus jau pradeda smaugti – kiaulienos pardavimo kainos mažėja, importas auga, eksportas stringa, o pašarai brangsta...
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
