Šiuo metu, kai vegetarizmas plačiai plinta po pasaulį ir daugėja žmonių, kurie pereina prie vegetariškos mitybos, beveik kiekvienoje viešojo maitinimo įstaigoje galima rasti patiekalų, skirtų nevalgantiems mėsos.
Pasibaigus šviežių vaisių ir uogų sezonui, šaltuoju metu dažnai padidėjusį saldumo potraukį bandome numalšinti artimiausia natūralia alternatyva – džiovintais vaisiais. Bet ar tikrai džiovinti vaisiai yra daug geriau nei saldumynai?
Ispanija – chorizo dešra, serano kumpis, paella su vištiena ir t.t... Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog vegetarams ir veganams čia tikrai nėra lengva. Tačiau tai netiesa.
Tikriausiai būtų sunku surasti namus, kuriuose prasidėjus rudeniui nebūtų bent vieno stiklainėlio natūralaus medaus. Juk nuo senų laikų naminis bičių medus laikomas vaistu tiesiai iš gamtos, gydančiu nuo daygybės ligų, tarp jų ir nuo peršalimo. Bet ar tikrai medumi pasisaldinę arbatą ar juo pakeitę baltą cukrų kepiniuose, būsime sveikesni?
Nors pasaulyje daugybė vegetarų ir kasmet jų daugėja, atsidaro naujos kavinės ir restoranai siūlantys vegetariškus patiekalus, ši mityba vis dar apipinta mitais. Kiekvienas vegetaras ne kartą yra girdėjęs: „O žiūrėk, tau nesilpna be mėsos?“ , „Tikriausiai tik salotas valgai?“ , „Tai tu čia taip nusprendei, nes sulieknėt nori?“ ir t.t... Spalio 1d. minima pasaulinė vegetarų diena, taigi, puiki proga paneigti kai kuriuos mitus, kurie vis dar yra paplitę mūsų visuomenėje.
Prasidėjus šaltajam sezonui, parduotuvių lentynose šviežių vasariškų daržovių pasirinkimas nebedžiugina. Bet kasdieniai mūsų organizmo vitaminų bei mineralų poreikiai niekur nedingsta. Todėl ir šiuo laikotarpiu turime gauti visų reikalingų maistinių medžiagų. Nejaugi vientintelė išeitis − griebtis papildų ir vitaminų vaistinėje?
Ne viską lemia vaikų norai ir, galbūt, įpročiai. Tėvai restorane gali šiek tiek įtakoti vaikų pasirinkimą, kaip, beje, ir restorano virtuvė, nepaisant nusistovėjusių kulinarinių tradicijų šeimose.
Vaikams ypatingai svarbu, kaip atrodo patiekalas, dar prieš pradedant jį valgyti. Be to - jis turi būti taškus, aiškus ir protingai saldus...
Kokio lygio restoranų ir valgymo kultūrą esame pasiekę, ir, įdomiausia, link kur einame, galima spręsti pagal... vaikų meniu restoranuose. Galime svaigti apie Michelin žvaigždutes, apie gastronominius nušvitimus gourmet restoranuose, demonstruoti aukštosios ar molekulinės virtuvės žinias, atidarinėti visų pasaulio šalių virtuves, tačiau kol paskutiniame meniu lape siūlysime vaikus kimšti riebalais, cukrumi ir miltais, kulinarinė šalies ateitis apsiribos tik keliomis teisingomis vietomis ir nedidele sauja maisto žinovų ir kritikų, o visa kita taip ir liks – gausybė „katpėdėlių“ ir vartotojai, kuriems vis dar patraukliausi užkepti koldūnai.
Nors daugeliui GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) maisto produktuose (ir pietų lėkštėse) atrodo dar gana nauja ir tolima Lietuvai tema, vertėtų būti atidiems. Prieš 20 metų JAV žuvivaisos bendrovė „AquaBounty“ pateikė paraišką gauti leidimą veisti genetiškai modifikuotas lašišas. Ką gi, prieš keletą metų JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė šį leidimą ir nuo šiol genetiškai modifikuota lašiša pripažinta tinkama naudoti maistui.
Kauniečiai jau nekantrauja – už kiek mažiau nei dviejų savaičių mieste bus surengta augalinio maisto šventė „Vegfest LT Kaunas“. Joje savo gaminius pristatys beveik 70 įmonių iš Lietuvos ir užsienio.
Į vaikų mitybą įtraukus sveikatai palankesnius patiekalus ne vienam FB paskyros „Sveikatai palanki mityba“ sekėjui kilo abejonė: „viskas būtų gerai, bet baltymus nuo krakmolo, pasak jų, reikia atskirti t.y. bulves nuo mėsos ar ankštinių/ krakmolingų daržovių, juk krakmolas padengia kitų maistinių medžiagų molekules ir žmogaus organizmas negali jų suvirškinti“. Dėl to šiandien sveikatos specialistai atsako į klausimą: maisto derinimas – mitas ar tiesa?
Nedaug kas žino, tačiau lapkričio 1 d. - pasaulinė veganų diena. Šiandien žino gal ir nedaugelis, bet sekant kulinarines tendencijas - akivaizdu, kad kiekvienais metais veganišką mitybą propaguojančių, ar bent palaikančių, skaičius auga ženkliai. Jūsų dėmesiui - jaunoji verslininkė, pirmųjų pasaulyje veganiškų sūrelių kūrėja, 2 metus sėkmingai praktikuojanti veganizmą, Gabrielė Nečejauskaitė laužo populiariausius mitus susijusius su augaline mityba.
Ruduo idealus laikas į savo receptų sąsiuvinius įtraukti įdomius fermentavimo, arba paprasčiau tariant, raugintų produktų receptus. Dėl fermentavimo šiuo metu pamišęs visas pasaulis net restoranų šefai didžiuodamiesi pristato fementuotus produktus savo meniu. Siūlome išbandyti kai ką įdomiau už raugintus kopūstus, agurkus - Jūsų dėmesiui fermentuotos bulvės, riešutai, sėklos, arbata
Žiniasklaidoje pateikta daug prieštaringos informacijos. Kai kuriuose straipsniuose teigiama, kad maistas, paruoštas folijoje, pavojingas sveikatai. Ar tokia informacija pagrįsta?
Pirkėjai turi žinoti, kad sveikatai palankiausi maisto produktai dažniausiai yra be ženklinimo etikečių arba vienkomponenčiai produktai t.y. susidedantys tik iš vienos sudedamosios dalies, sako maisto technologė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja Raminta Bogušienė. Tačiau kaip iš jų gausos prekybos centre išsirinkti sveikiausius? Specialistė griauna mitus, jog lietuviškos daržovės sveikesnės už atvežtines, o pieno produktus reikėtų rinktis liesus.
Kai kiekvienas savaitgalis Lietuvos sodybose ir paplūdimiuose prasismelkia griliaus kvapais, žodis „veganas” ir visi šios šaknies variantai skamba absurdiškai. „Tos karštos merginos ir šaltas alus” be šašlykų ir dešrelių netenka pusės malonumo. Tačiau šašlykai ir dešrelės nebūtinai turi būti tradiciniai, mėsos ar žuvies. Net mėsos BBQ festivaliuose pirmas vietas pasaulyje "rauna" burgeriai be mėsos.
Visi žino, kad reikia valgyti reguliariai, kad pietūs yra pagrindinis valgymas, o vakarienė, tai pusė pietų porcijos. Žinoti yra viena, o kaip tai įgyvendinti visai kas kita. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė atsako, kodėl blogus valgymo įpročius turėtume keisti ir kaip tai padaryti.
Daugelis šeimininkių ruošdamos žuvį ją ruošia panašiai kaip mėsos patiekalus. Dažnai pasitaiko, kad termiškai apdoroja, pavyzdžiui kepant orkaitėje, ilgiau nei valandą laiko. Kas gi lieka iš tiek laiko apdorotos žuvies? Koks žuvies apdorojimo būdas yra sveikatai palankus?
Turbūt nėra žmogaus, kuris neįvertintų picos kaip greito maisto ir jos tikrai nepriskirtų prie sveikos mitybos. Tačiau „Jurgis ir drakonas“ pica ypatinga, apie ją ne tik kalbama, bet ir rašoma. Gaminama pagal senuosius italų receptus, malkomis kūrenamoje krosnyje, aukštoje apie 400 laipsnių temperatūroje ne ilgiau kaip 2 minutes. Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė ir virtuvės šefė Aida Matulevičiūtė atvyko degustuoti ypatingos picos ir jų vertinimus skaitykite publikacijoje.
Per tris tūkstančius metų šviežiai spaustas ir nefiltruotas alyvuogių aliejus buvo ir tebėra esminė graikų dietos ir virtuvės dalis, užtikrinanti skanią ir sveiką mitybą bei natūralią kosmetiką. Šiandien, po penkių metų patirties degustuojant ir atrandant geriausius alyvuogių aliejus, turime progą pasidalinti šviežiai spaustu, nefiltruotu (kaip Graikijos ūkininkai sako - "extra extra virgin" kategorijos) alyvuogių aliejumi, atvežtu iš, mūsų manymu, pačio geriausio Graikijos alyvuogių regiono - Kalamatos, Messinia. Ragaukite ir vertinkite!
Kokius prieskonius naudojate dažniausiai? Koks prieskonis yra kone visuose patiekalų, o paskutiniu metu vis dažniau ir desertų receptuose? Koks prieskonis stovi ant visų restoranų stalų? Vienareikšmiškai – prieskonių karaliumi ne be priežasties pramintas, dažniausiai ir plačiausiai naudojamas prieskonis – pipirai. Kavą ir arbatą geriame kasdien, todėl renkamės atsakingai, degustuodami, gilindamiesi į savybes, užauginimo vietą ir sąlygas, vyną renkamės įvertindami skonių, poskonių ir aromatų visumą ir harmoniją. O kiek žinote apie pipirus ir kaip renkatės prieskonį, kurį naudojate kiekvieną dieną, 8-iems iš 10-ties patiekalų?
Pastaraisias metais gero skonio ženklu tapo maitintis sveikai ir atsakingai. Vis daugiau žmonių domisi gyvulinės kilmės produktų poveikiu žmogaus organizmui. Daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, jog tas poveikis nėra toks malonus, kaip minėtų produktų skoniai. Bet juk nė už ką nenorime atsisakyti vieno didžiausių malonumų gyvenime – skanaus maisto. Tačiau ar visos alternatyvos prastesnės vien todėl, kad tai alternatyvos? Atrodytų, neįmanoma iškepti skanaus pyrago be kiaušinių, sviesto ar pieno, ypač kavinėje ar restorane. Ar tikrai taip yra, ar tai tik mums įskiepytos „tiesos“ ir įprotis?
Aliejus – vienas iš tų maisto produktų, kuriuos savo virtuvėje naudojame kasdien. Nors jis dažnai kaltinamas dideliu riebalų kiekiu ir tuščiomis kalorijomis, aliejus gali turėti nemažai naudingų medžiagų. Tradiciškai perkamiausi saulėgrąžų arba rapsų aliejai, tačiau vis labiau populiarėja sveikesni, nerafinuoti, ekologiški, augaliniai aliejai tiesiai iš ūkininkų. Svarbiausias kriterijus renkantis aliejų yra tai, kur jį naudosite. Jei aliejus bus naudojamas kaip užpilas salotoms, padažams gaminti, duonai mirkyti ar ant grotelių keptoms daržovėms gardinti, tuomet ypač svarbu išsirinkti gerą ir kokybišką. Didžiausias skirtumas, nulemiantis aliejaus kokybę, yra jo pagaminimo būdas.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
