Žmonės laikosi įvairių dietų. Vieni nevalgo mėsos, nes tiki, jog ji kenkia organizmui. Kiti atsisako gliuteno, nes mano, kad organizmas jo netoleruoja. Tačiau yra tokių, kurie nevalgo termiškai apdoroto maisto. Jie save vadina žaliavalgiais. Tokios mitybos principas yra valgyti gyvą maistą, tai yra, viską, kas nekepta, nevirta. Manoma, kad taip išlaikomos visos naudingos medžiagos. Pasidomėkime, ar tikrai neapdorotas maistas sveikesnis?
Žaliavalgystės nauda
Kuomet atsisakoma termiškai apdoroto maisto, produktai kaip mėsa, sūris, kiaušiniai, saldumynai, kepiniai dingsta iš raciono. Tai reiškia, jog žmonės nevalgo greito, kaloringo ar kupino pridėtinio cukraus maisto. Taigi, kasdienėje mityboje lieka daug vietos sėkloms, daržovėms, vaisiams ir riešutams. Tai reiškia, kad jie suvartoja mažiau kalorijų, daugiau vitaminų ir maistinių skaidulų. Taip sumažinama diabeto ir širdies ligų rizika, atsikratoma nereikalingų kilogramų. Pastebima, kad pagerėja odos būklė, žmonės jaučiasi lengvesni, nes maistas neapsunkina ir turi daugiau energijos.
Yra žaliavalgių, kurie įrodo, jog tokia mityba leidžia aktyviai sportuoti, užsiauginti raumenis ir teigia, kad jie jaučiasi sveikiau, nei bet kada ankščiau.
Tamsioji žaliavalgystės pusė
jei ankščiau valgydavote daržovių sriubą ar troškinį ir nepatirdavote nemalonių pojūčių, perėję prie žalių daržovių galite pajausti permainas, kurios nemaloniai nustebins. Maistinės skaidulos reikalingos mūsų organizmui, tačiau dideli jų kiekiai, jei nesate prie to pratę, gali pūsti pilvą ir sukelti didelius skausmus. Verta pripažinti, kad ne vien žalios daržovės gali tapti blogos savijautos faktoriumi. Žaliavalgiai yra linkę suvartoti per daug sveikųjų riebalų. Žinoma, mums jų reikia, tačiau, nors šie produktai sveiki bei naudingi organizmui jie labai kaloringi dėl to nereiktų jais mėgautis per dažnai ir per dideliais kiekiais.
Žaliavalgiška mityba yra labai ribota. Tai sukelia ne tik sunkumus planuojant, ką valgyti, bet ir emocinį stresą esant tarp kitų žmonių. Visuomet į šventes reikia neštis savo maistą, o einant valgyti į miestą, rinktis tik žaliavalgiškus restoranus. Norint užtikrinti, kad iš žaliavalgytės gaunate visas reikiamas medžiagas, reikia surinkti daug žinių apie maistą ir skirti daug laiko savęs švietimui, patiekalų bandymams ir gaminimui. Kitu atveju, gali pradėti trūkti tam tikrų medžiagų ir ištikti rimtos sveikatos problemos.
Tikrovė - kurios daržovės naudingesnės termiškai apdorotos
Yra produktų, kurie sveikesni tuomet, kada yra termiškai apdoroti. Viena tokių daržovių yra pomidoras. Pomidoruose yra likopeno, šis dvigubai geriau įsisavinamas organizmo tada, kuomet pomidorai yra apvirti ar apkepti. Karotinas iš morkų taip pat yra lengviau pasisavinamas, jei vartojame termiškai apdorotas morkas. Jei norime gauti iš šparagų naudingą antioksidantą ferulą, taip pat reiktų juos valgyti ne žalius. Taigi, nors žalias maistas ir naudingas, tačiau yra daržovių, kurių nauda didesnė, jei valgome jas keptas ar kiek apvirtas.
Kompromisas derinti (ne)apdorotą maistą
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ragina įtraukti žalią maistą šalia kiekvieno valgio, bet neatsisakyti ir šiltų patiekalų. Pavyzdžiui, jei valgote daržovių troškinį su ryžiais, šalia galite pasidaryti salotų. Jei norite skanauti ryte virtą kiaušinį, šalia pasipjaustykite agurkų ar kitų mėgiamų daržovių. Žalias maistas yra naudingas organizmui, tačiau apdorotas taip pat.
***
Taigi, jei esate pasiryžę maitintis vien žaliavalgiškai, tai padaryti tikrai įmanoma, tik reikia netingėti skirti tam laiko ir pastangų. Jei vis dėlto nenorite pakeisti savo gyvenimo taip drastiškai, tiesiog dažniau įtraukite žalias daržoves ir vaisius į savo racioną. Galite išbandyti ir žaliavalgiškus patiekalus, jie tikrai labai gardūs ir paįvairins jūsų mitybą.
Radvilė Mikalčiūtė @Meniu.lt
