Dauguma žmonių žino, kad vegetarai nevalgo mėsos, tačiau, vegetarizmo rūšių yra daugiau. Vieni valgo žuvį, kiti nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų. Kiekviena iš šių dietų turi skirtingus pliusus ir minusus, kuriuos ir aptarsiu šiame straipsnyje.
Dvi labiausiai žinomos ir paplitusios dietos yra vegetarizmas ir veganizmas.
Vegetarai nevalgo mėsos ir žuvies, jūros gėrybių, tačiau mėgaujasi kiaušiniais, sūriu ir kitais įprastais produktais. Didžiausi šios dietos pliusai yra tie, jog suvartojama daugiau daržovių ir vaisių, taip žmonės apsisaugo nuo įvairių ligų ir antsvorio. Tyrimai parodė, kad vegetarai rečiau serga širdies ligomis, o aukštas maistinių skaidulų kiekis kasdienėje mityboje padeda užtikrinti puikią žarnyno veiklą. Žmonės, kurie turi aukštą kraujo spaudimą, pastebi, kad jis sumažėja atsisakius mėsos. Taip pat, dažnai žmonės apsinuodija nuo pasenusios ar blogai apdirbtos žuvies ar mėsos, taigi, vegetarai to visada išvengia, nes jų mityboje to nėra.
Žinoma, ši dieta nėra ideali ir jos laikantis reikia atkeipti dėmesį į kai kuriuos dalykus, vienas iš jų, baltymų kiekis. Taip pat dažnai sunkumus kelia valgymas mieste, renkantis vietą kur pietauti, kuomet kiti žmonės kompanijoje nenori eiti į vegetarišką restoraną. Tačiau ši dieta nėra labai ribota, todėl sunkumų iškyla gerokai mažiau nei veganams.
Veganizmas yra gerokai giežtesnis, kadangi nevalgoma jokių gyvulinės kilmės produktų, taigi tenka pamiršti sūrį prie vyno, kiaušiniene ryte, sausus pusryčius su pienu ir net puodelį latte kavos tenka gardinti karvės pieno pakaitalu. Tiesa, yra tikinčiųjų, kad tokia dieta neužteršia organizmo, žmonės išsigydo įvairias lėtines ligas, vien dėl to, kad karvės pienas turi hormonų, kurie sujaukia žmogaus organizmą. Neretai pastebima, kad pradėjus laikytis šios mitybos greitai ir lengvai ištirpsta papildomi kilogramai, pagerėja odos būklė.
Vis dėlto, kuo daugiau produktų atsisakoma, tuo daugiau ir pavojų kyla, jog ankščiau ar vėliau pradės trūkti tam tikrų vitaminų. Veganai turi atsargiai sekti savo baltymų suvartojimą, geležies kiekį kraujyje ir vartoti B12 papildus. Taip pat stebėti, kad suvartojamų kalorijų kiekis būtų pakankamas.
Dar labiau ribojama dieta yra žaliavalgių. Jie ne tik atsisako visų gyvulinės kilmės produktų, bet taip pat valgo tik žalią, neapdorotą maistą. Taigi, tenka pamiršti net šiltas daržovių sriubas ar keptas bulves. Dažnai jų mityboje trūksta ne tik baltymų, riebalų, kalorijų, geležies, B12 ir įvairių kitų medžiagų. Žinoma, žmonės numeta svorio, daug kas pastebi, jog išsivalo oda, jaučiasi energingesni. Tačiau, ši dieta yra sudėtinga ir tik žmogus, kuris turi gilų suvokimą apie mitybos principus, gali jos laikytis taisyklingai, sau nepakenkdamas. Jei veganai ir vegetarai gali rasti bent kelis tinkamus patiekalus beveik visose kavinėse, žaliavalgiams valgymas mieste kelia daug daugiau streso.
Peskovegetarai, tai dalinis vegetarizmas, kadangi atsisakoma mėsos, tačiau ne žuvies. Toks vegetarizmo tipas laikomas saugiausiu ir mėgstamiausiu daugumos mitybos specialistų. Kadangi vartojama daug daržovių, vaisių, valgomi kiaušiniai, pieno produktai ir žuvis, retai trūksta kokių nors elementų ir mityba dažniausiai pilnavertė. Tačiau ne visa žuvis, kurią perkame prekybos centruose yra sveika, todėl viena didžiausių problemų yra žuvies užterštumas. Jei valgoma per daug žuvies ir organizmas nuolat gauna taršalų dozę, padidėja rizika susirgti vėžiu ir skydliaukės ligomis. Labiausiai užteršta žuvis yra lašiša, taigi ja nereikėtų piktnaudžiauti.
Šis sąrašas vegetarizmo rūšių čia dar nesibaigia. Kai kurie nevalgo jokios kitos mėsos, tik paukštiena, kiti valgo tik vaisius (ekstremalu). Žmonės pritaiko dietas pagal save, stebėdami savo kūną ir jo poreikius. Kiekvienas esame skirtingas, turime įvairius produktus, kurių netoleruojame ar esame alergiški, kai ką, ką labai mėgstame ir nenorime atsisakyti. Svarbiausia yra skirti laiko surinkti informacijai, jog suprastumėte kas yra tinkamiausia būtent jums. Nereikia bijoti eksperimentuoti, bet tai daryti reikia atsakingai.
Radvilė Mikalčiūtė @Meniu.lt
